Širdies plakimo pojūčiai, kuriuos žmonės apibūdina žodžiais „peršoka“, „sustoja“ ar „plazda“, ne visada reiškia ligą. Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė primena atkreipti dėmesį į tokius simptomus. Kardiologai nurodo, kad dažnai tai būna gerybiniai permušimai, tačiau kartu atsiradęs alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas gali signalizuoti apie rimtesnį ritmo sutrikimą.
Kodėl pajuntamas staigus širdies dūžis?
Dažnas „peršokimo“ pojūtis susijęs su prieširdžių arba skilvelių ekstrasistolėmis. Tai priešlaikiniai elektriniai impulsai, sukeliantys neįprastą širdies susitraukimą. Po jo gali būti jaučiama trumpa pauzė arba kompensacinis, stipresnis dūžis, todėl žmogui atrodo, kad širdis trumpam sustojo ir vėl stipriai suplakė.
Vertinant pulsą svarbus ne vien skaičius, bet ir konkretus žmogus. Pavyzdžiui, sportininko ramybės pulsas gali siekti 40–50 dūžių per minutę ir būti laikomas normaliu. Toks pats dažnis kitam žmogui gali būti ritmo sutrikimo požymis.
Kas gali sustiprinti permušimus?
Širdies ritmą veikia autonominė nervų sistema, hormonai, organizmo skysčių kiekis ir elektrolitų pusiausvyra. Ekstrasistolių gali padaugėti dėl miego trūkumo, streso, didelio kofeino kiekio, alkoholio, energinių gėrimų ar persirgtų infekcijų. Neįprastus pojūčius taip pat gali išprovokuoti intensyvus fizinis krūvis, ypač kai sportuojama pervargus arba dar neatsigavus po ligos.
Dažnai savijauta pagerėja sureguliavus miegą, pakankamai vartojant skysčių ir sumažinus stimuliantų kiekį.
Kaip tinkamai pasitikrinti pulsą?
Pulsą rekomenduojama matuoti ramybės būsenoje, geriausia ryte. Priglauskite du pirštus prie riešo ir 30 sekundžių skaičiuokite dūžius, o rezultatą padauginkite iš dviejų. Jei ritmas atrodo nereguliarus, dūžius skaičiuokite visą minutę.
Stebėkite ne tik pulso dažnį, bet ir jo reguliarumą bei dūžių stiprumą.
Jei riešo pulsą apčiuopti sunku, jį galima tikrinti ties miego arterija kakle. Vis dėlto ją reikėtų spausti atsargiai ir tik vienoje kaklo pusėje.
Kuo gali padėti išmanieji įrenginiai?
Dėvimi prietaisai leidžia fiksuoti pulso svyravimus, o kai kurie jų gali įrašyti ir elektrokardiogramą. Tokie duomenys gali būti naudingi gydytojui, ypač jei kartu pateikiamas ritmo registracijos įrašas, tačiau jie nepakeičia galutinės diagnozės.
Nuolatinis sveikatos rodiklių stebėjimas ne visada padeda: kai kuriems žmonėms jis gali sustiprinti nerimą ir paskatinti pernelyg jaudintis dėl trumpalaikių, nekenksmingų svyravimų.
Kada būtina kreiptis skubiai?
Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei širdies ritmo pokyčius lydi:
- alpimas ar sąmonės netekimas;
- stiprus galvos svaigimas;
- dusulys ramybės metu;
- krūtinės skausmas;
- ryškus silpnumas;
- labai dažnas arba neįprastai retas pulsas.
Tokie požymiai gali reikšti, kad aritmija paveikia smegenų ar širdies kraujotaką, todėl delsti nereikėtų.
Ką užsirašyti pajutus neįprastą plakimą?
Pastebėjus neįprastą širdies plakimą, verta užfiksuoti, kada jis prasidėjo, kiek truko, kokia veikla tuo metu užsiėmėte ir ką vartojote. Taip pat pasimatuokite pulsą. Jei įmanoma, ritmą užregistruokite išmaniuoju įrenginiu arba paprašykite atlikti 12 derivacijų elektrokardiogramą.
Ankstyvas ištyrimas padeda nustatyti simptomų priežastį, sumažinti nerimą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.