Kaip Kinija permainė Putino poziciją: užkulisiai ir naujos geopolitinės taisyklės

Kinijos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu įgauna vis naujų, komplikuotų atspalvių. Nepaisant viešų pareiškimų apie besąlygišką partnerystę, Kinija vis aktyviau formuoja ilgalaikę strategiją Rusijos atžvilgiu, kuria siekia įtvirtinti savo įtaką ne tik dabartinėje, bet ir būsimoje Rusijos politinėje struktūroje. „The Wall Street Journal“ (WSJ) praneša, kad ši Kinijos diplomatijos taktika akivaizdžiai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas joje tampa labiau prašytojo, o ne lyderio pozicijoje.

Šalies ateities perspektyvos ir politinė įtaka

Kinija aktyviai mezga ryšius su Rusijos nacionaliniu elitu ir pareigūnais, kurie, kaip spėjama, valdys šalį po Putino laikų. Šis žingsnis rodo Pekino siekį užsitikrinti ilgalaikę kontrolę ir sąlygas savo interesams įgyvendinti. Remiantis analitikų vertinimais, antivakarietiškos nuotaikos, įsišaknijusios Rusijos visuomenėje ir valstybinėse struktūrose, yra toks fenomenas, kuris išliks branduoliu net po dabartinio prezidento pasitraukimo. Tačiau reikšminga tai, kad šias nuostatas Kinija naudoja savo pozicijos stiprinimui regione.

Įtampos požymiai sąjungininkų santykiuose

Nors Maskva ir Pekinas viešai deklaruoja neapribotą partnerystę, realybėje įtampa tarp šalių vis labiau auga. Pirmųjų karo metų prekybos apimtys išaugusios dvigubai, tačiau pastaruoju metu augimo tempai lėtėja. Lietuvos verslo atstovai ir kai kurie valdžios pareigūnai, pavyzdžiui, „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas, išreiškė nepatenkinimą dėl masinio kiniškų prekių įsiveržimo į Rusijos rinką. Dėl šios priežasties rinkoje kilo kiniškų automobilių kainų augimas dėl taikomų apribojimų.

Taip pat įtampos manifestacija tapo Kinijos pusės atsisakymas pasirašyti svarbią dujotiekio „Sibiro jėga-2“ sutartį be nuolaidų, reikalaujant, kad dujos būtų tiekiamos vidaus rinkos kainomis, ženkliai žemesnėmis už pasaulines, kas praktiškai verčia Maskvą subsidijuoti projektą.

Ekonominės priklausomybės gylis ir valiutų politika

Kinijos daromas spaudimas Rusijai jau peržengia energetikos sektoriaus ribas.

Dėl finansinės izoliacijos ir sankcijų Rusija buvo priversta priimti Pekino pasiūlymą, kad Kinijos nacionalinė valiuta – juanis – taptų pagrindine valiuta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos plėtros banke. Ši finansinė institucija svarbi finansuojant projektus Centrinėje Azijoje – tradicinėje Rusijos įtakos zonoje. Anksčiau Rusija priešinosi šiai idėjai, siekdama išlaikyti regiono kontrolę, tačiau dabartinė geopolitinė situacija stipriai pakeitė šiuos prioritetus.

Diplomatiniai apribojimai Putino kelionių maršrutuose

2024 metais, po Putino perrinkimo, Kinija jau demonstravo savo įtakos ribas uždrausdama jam vykdyti užsienio kelionę tiesiogiai į Šiaurės Korėją. Pekinas reikalavo suskirstyti vizitus, kad nebūtų sudaromas įspūdis apie „autoritarinių valstybių ašį“ – naratyvą, kuris yra nepageidaujamas Kinijos užsienio politikoje. Be to, Pekinas yra susirūpinęs dėl stiprėjančio Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinį bendradarbiavimo, kuris gali destabilizuoti regioną.

Šis diplomatinis spaudimas paskatino Putiną įtraukti Vietnamą į vizitų maršrutą, taip siekiant politinio atstumo tarp Pekino ir Šiaurės Korėjos. Taip pat Kinija atmetė Putino neoficialų siūlymą surengti trišalį viršūnių susitikimą su Šiaurės Korėja, kas dar kartą iliustruoja rimtus sprendimų apribojimus, kuriuos diktuoja Pekinas.

Išvados

Analizuojant naujausią informaciją, tampa aišku, kad Rusijos ir Kinijos santykiai – tai ne tiek lygiavertė sąjunga, kiek Kinijos dominavimo požymius turinti partnerystė. Kinijos gebėjimas daryti spaudimą tiek ekonominiais, tiek diplomatiniais būdais leidžia jos vadovui Xi Jinpingui perimti iniciatyvą net ir prieš tokias svarbias figūras kaip Vladimiras Putinas. Tai rodo globalių galių persiskirstymą, kurio įtaka ateinančiais metais kiekvienai iš šių šalių bus ypač svarbi ir galbūt lemtinga pasaulio geopolitinei struktūrai.