Alzheimerio liga yra viena iš labiausiai gąsdinančių ligų, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši progresuojanti smegenų liga lemia atminties praradimą, pažintinių gebėjimų silpnėjimą ir galiausiai visai sutrikdo kasdienį gyvenimą. Nors kol kas šiai ligai nėra specifinio gydymo, naujausi moksliniai tyrimai suteikia vilčių – paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai atitolinti Alzheimerio simptomų atsiradimą, net jei žmogus genetiniu polinkiu yra ypač rizikingoje situacijoje.
Kasdieniai nauji pasirinkimai – kelias į smegenų sveikatą
K. Richardson patirtis atspindi daugelio žmonių baimes susidūrus su Alzheimerio liga. „Buvau išsigandusi, tai siaubinga liga, kuriai nėra gydymo,“ – dalijasi ji. Tačiau šis suvokimas paskatino ją aktyviai keisti savo gyvenimo įpročius: užtikrinti kokybišką miegą, būti fiziškai aktyviai, laikytis subalansuotos mitybos bei nuolat lavinti savo protą. Panašiai savo galimus pokyčius įvertina ir daugybė žmonių, ypač turintys paveldimą polinkį sirgti šia liga.
Jos asmeninė istorija dabar remiasi platesniais moksliniais įrodymais, pristatytais Alzheimerio asociacijos susitikime Toronte. Šie tyrimai patvirtina, kad tinkama mityba, reguliari fizinė veikla ir protiniai pratimai – kognityviniai mokymai – gali ženkliai sulėtinti atminties praradimą bei pažintinių funkcijų blogėjimą. Toks holistinis požiūris skatina tikėti, kad net ir genetiškai linkusiems asmenims pavyks sušvelninti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vaikščiojimas – paprastas, bet veiksmingas smegenų apsaugos būdas
Ilgalaikio tyrimo metu, trukusio net dešimt metų, buvo stebimi beveik trys tūkstančiai vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kuriems buvo nustatytas APOE4 geno statusas. Šis genas žinomas kaip vienas pagrindinių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių – jo turėjimas ženkliai didina ligos tikimybę. Tyrimo metu dalyvių buvo klausiama apie jų fizinį aktyvumą, ypač apie vaikščiojimo dažnumą, o jų pažinimo funkcijos vertintos standartizuotais testais.
Rezultatai atskleidė, kad žmonėms, turintiems APOE4 geno mutaciją, pažinimo gebėjimai mažėjo sparčiau nei kitiems, tačiau svarbus atradimas buvo tai, kad reguliarus vaikščiojimas turėjo reikšmingą apsauginį poveikį.
Netgi esant didele genetine rizika, padidinus vaikščiojimo kiekį, galima žymiai pagerinti smegenų veiklą.
Tyrėjai pažymi, kad net 10 procentų padidėjęs vaikščiojimo laikas moterims pagerino sudėtingo mąstymo gebėjimus apie 4,7 procento, o vyrams – apie 2,6 procento. Įdomu, kad nors apskritai moterys parodė didesnę naudą iš fizinio aktyvumo, vyrų, turinčių APOE4 geną, pažinimo funkcijos pagerėjo dar stipriau – net iki 12 procentų.
Kaip vaikščiojimas veikia smegenis?
Kalgario universiteto docentė Cindy Barha paaiškina, kad ėjimo metu smegenyse didėja neurotrofinio faktoriaus BDNF kiekis – baltymo, kuris yra gyvybiškai svarbus smegenų ląstelių sveikatai ir augimui. „BDNF yra tarsi trąša smegenims, padedanti joms išlikti sveikoms, formuoti naujas sinapses ir palaikyti atmintį bei mokymosi gebėjimus,“ – teigia C. Barha. Tokiu būdu fiziškai aktyvūs žmonės, ypač tie, kurie reguliariai vaikšto, savo smegenis tiesiog maitina, suteikdami joms sąlygas išlikti funkcionalioms dar ilgus metus.
Gyvenimo būdas gali keisti genų nulemta riziką
Tarp daugelio mokslinių tyrimų ypatingas dėmesys skiriamas gyvenimo būdo intervencijų programoms, kurios apima kognityvinius pratimus, fizinį aktyvumą bei mitybos konsultacijas. Žmonių, turinčių APOE4 mutaciją, grupė, įtraukus gyvenimo būdo pokyčius, parodė keturis kartus didesnę naudą pažintinių funkcijų išlaikymo prasme, nei tie, kurie nekeičiant įpročių rizikavo didesniu ligos išsivystymu.
Jenni Lehtisalo iš Suomijos sveikatos ir gerovės instituto pabrėžia, kad esminė žinia yra ta, jog genetinė polinkis nėra galutinė nuosprendis: „Demencijos riziką galima ženkliai sumažinti tinkamai koreguojant gyvenimo būdą.“ Tai suteikia ypatingą motyvaciją tiems, kurie žino savo genetinę riziką, imtis aktyvių veiksmų, siekiant apsaugoti protinę sveikatą.
Ekspertų nuomonės ir praktinės rekomendacijos
Johnso Hopkinso medicinos universiteto profesorė dr. Cynthia Boyd išskiria, jog „yra konkretūs veiksmai, kuriuos gali daryti kiekvienas žmogus, norėdamas sumažinti kognityvinio nuosmukio riziką“. Ji ir kiti specialistai ragina nepraleisti fizinio aktyvumo svarbos – ypač vaikščiojimo, kuris, kaip įrodyta, turi daug gero poveikio smegenų sveikatai. Neuropsichologijos ekspertas Adamas Brickmanas primena, kad besirūpinant smegenų sveikata svarbu reguliariai sportuoti, laikytis sveikos mitybos ir aktyviai stimuliuoti savo pažinimą.
Taigi, net paprasti tie kasdieniai žingsniai, kaip reguliarus pasivaikščiojimas, gali tapti itin svarbiu ginklu kovoje su Alzheimerio liga. Šie atradimai ne tik suteikia vilties sergantiesiems ar rizikos grupėms, bet ir rodo, kaip mūsų kasdieniai įpročiai lemia mūsų smegenų sveikatą ir gyvenimo kokybę ateityje.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.