2026 metų valstybės biudžete Lietuvos krašto apsaugai numatyta beveik 4,8 mlrd. eurų – suma sudarys 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausias rodiklis nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir vienas aukščiausių tarp NATO valstybių. Toks sprendimas rodo, kad šalies saugumas tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų.
Lėšos bus skirtos visai gynybos sistemai
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad rekordinis finansavimas neapsiribos kariuomenės ginkluotės, technikos ar šaudmenų įsigijimu. Numatyta stiprinti poligonus, karinę infrastruktūrą, pritaikyti kelių tinklą sunkiųjų karinių priemonių judėjimui, taip pat plėsti žvalgybos ir logistikos pajėgumus.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė akcentuoja, kad šiuolaikinė gynyba apima ne vien tankus ar artileriją. Pasak jos, tai visos valstybės sistema, kurioje dalyvauja skirtingos ministerijos, todėl kiekvienas euras turi būti investuojamas atsakingai ir kuo efektyviau.
Numatomi svarbūs kariuomenės ir sąjungininkų pajėgumų pokyčiai
Padidėjęs finansavimas sudarys sąlygas įgyvendinti kelis svarbius gynybos stiprinimo tikslus. Iki 2027 metų planuojama priimti Vokietijos brigadą, kuri užtikrintų nuolatinį sąjungininkų buvimą Lietuvoje. Iki 2030-ųjų numatoma išplėtoti Lietuvos kariuomenės diviziją ir pasiekti visavertį jos kovinį pajėgumą.
Taip pat bus stiprinama oro gynyba, žvalgyba ir kibernetinė gynyba. Šios priemonės turėtų pagerinti šalies pasirengimą greitai reaguoti į krizines situacijas ir kartu prisidėti prie viso NATO regiono saugumo.
Inga Ruginienė teigia: „Tai yra rekordiškai daug. Einame koja kojon su savo kaimynais ir strateginiais partneriais, nes visi supranta, kad mūsų regionas šiandien privalo skirti daug dėmesio gynybai.”
Finansavimas vertinamas ir kaip atgrasymo priemonė
Krašto apsaugai skiriamų lėšų augimas vertinamas ne tik kaip investicija į šalies karinius pajėgumus, bet ir kaip atgrasymo strategijos dalis. Lietuva per pastaruosius metus gynybos finansavimą padidino nuo maždaug 2 proc. BVP iki 5,38 proc.
Toks pokytis stiprina valstybės galimybes apsiginti ir atgrasyti potencialų agresorių.
Kartu sąjungininkams ir NATO siunčiamas signalas, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie bendros regiono gynybos ir turi tam reikalingų galimybių.
Gynybos stiprinimas derinamas su socialiniais įsipareigojimais
Vyriausybė teigia, kad didesnės išlaidos krašto apsaugai neturėtų būti finansuojamos svarbių socialinių sričių sąskaita. Švietimui, sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms numatoma užtikrinti tvarų finansavimą.
Toks požiūris grindžiamas siekiu išlaikyti socialinį stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą. Valstybės saugumo stiprinimas turi būti derinamas su gyventojų gerove, o ne jai kenkti.
Stiprėjanti kariuomenė, planuojamas nuolatinis sąjungininkų buvimas ir nuoseklus gynybinių pajėgumų didinimas turėtų sustiprinti visuomenės saugumo jausmą. Kartu tai yra aiški žinia Maskvai ir kitiems galimiems agresoriams, kad Lietuva yra pasirengusi gintis ir stabdyti karinę grėsmę.