Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų gyvybių, rodo Pasaulio širdies asociacijos duomenys. Ši statistika dar kartą primena prevencijos svarbą: dalį rizikos veiksnių galima sumažinti keičiant kasdienius įpročius ir laiku tikrinantis sveikatą.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė atkreipia dėmesį, kad gyventojai vis dar per mažai dėmesio skiria gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai.
Kasdieniai pasirinkimai turi įtakos širdžiai
Nors tam tikrą vaidmenį atlieka genetika, nemažą dalį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos lemia žmogaus elgesys. Rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir nesubalansuota mityba gali reikšmingai pabloginti sveikatos būklę.
Rūkymas širdies ligų riziką gali padidinti 2–4 kartus. Tuo metu per didelis alkoholio kiekis siejamas su padidėjusiu trigliceridų lygiu ir dažnesniais širdies ritmo sutrikimais. Todėl pirminė prevencija, apimanti ankstyvus gyvenimo būdo pokyčius, turėtų tapti prioritetu.
Mityba ir judėjimas padeda kontroliuoti rizikos veiksnius
Viršsvoris ir nutukimas gali didinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį bei riziką susirgti diabetu. Šios būklės prisideda prie širdies ligų vystymosi.
„Netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, perdirbtų riebalų bei cukraus gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, paskatinti viršsvorį, bendrai silpninti organizmą, tad taip išauga širdies ligų rizika“, – atkreipia dėmesį I. Sauserytė.
Siekiant rūpintis širdies sveikata, rekomenduojama mažinti druskos, prastesnės kokybės riebalų, saldumynų ir perdirbtų produktų kiekį. Mitybą verta papildyti:
- riebia žuvimi, pavyzdžiui, lašiša ar skumbre, kurią rekomenduojama valgyti bent du kartus per savaitę dėl omega-3 rūgščių naudos;
- pilno grūdo produktais;
- daržovėmis ir vaisiais;
- riešutais bei sėklomis.
Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę padeda palaikyti tinkamą kūno svorį ir gerina kraujagyslių būklę.
Maisto papildai nepakeičia gydytojo patarimo
Magnio galima gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant riešutus, pupeles, špinatus ir sėklas, taip pat vartojant maisto papildus. Vaistininkės teigimu, ši medžiaga pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujospūdį reguliuojančiomis savybėmis.
Širdies sveikatai taip pat gali būti naudingi steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10 ir omega-3 rūgštys. Daugybė tyrimų rodo, kad omega-3 gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti uždegimą ir trombų riziką.
Vis dėlto papildai neturėtų tapti savigydos priemone ar sudaryti klaidingo saugumo jausmo.
„Vis dėlto, kad ir kokios šios medžiagos būtų svarbios širdies sveikatai, dar svarbiau neužsiimti savigyda ir negalvoti, kad didesnis skaičius skirtingų maisto papildų reiškia, jog širdies ir kraujagyslių ligų visiškai pavyks išvengti. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – įspėja I. Sauserytė.
Reguliarūs tyrimai padeda pastebėti grėsmes anksčiau
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, stresas ir oro tarša. Dėl to svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolio kiekį ir, atsižvelgiant į amžių, vadovautis gydytojo rekomendacijomis.
Prevencinės programos, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti komplikacijų tikimybę bei išgelbėti gyvybes. Atsisakant žalingų įpročių, subalansavus mitybą, daugiau judant ir su specialistais aptariant maisto papildų bei prevencinių programų poreikį, galima sumažinti širdies ligų riziką ir ilginti sveiką gyvenimo trukmę.