Maisto dažikliai dažnai tampa diskusijų apie sveikatą centru. Internete galima rasti ir moksliniais duomenimis paremtos informacijos, ir nepagrįstų teiginių apie galimą jų žalą. Vertinant šiuos priedus svarbu atsižvelgti į tyrimų rezultatus, vartojamą kiekį bei reguliuotojų sprendimus, o ne vien į produkto spalvą ar skambias antraštes.
Riziką lemia ne tik medžiaga, bet ir jos kiekis
Renesanso laikų gydytojo Paracelso principas „dozė paverčia nuodu“ taikytinas ir maisto dažikliams. Daugeliui šių medžiagų toksinis poveikis gali pasireikšti tik vartojant itin didelius kiekius, kurių įprastoje kasdienėje mityboje žmonės paprastai nepasiekia.
Be to, dalis dažiklių yra didelės molekulės, turinčios stiprų elektrinį krūvį. Dėl šių savybių jos sunkiai prasiskverbia per ląstelių membranas ir kraujo–smegenų barjerą. Tai svarbu vertinant, ar konkretus priedas gali tiesiogiai paveikti smegenų veiklą.
Ką rodo dažniausiai minimų dažiklių tyrimai
FD&C Blue No. 1, arba briliantinis mėlynasis FCF, naudojamas ledinukuose, gaiviuosiuose gėrimuose ir tortuose. Iš virškinimo trakto jis pasisavinamas prastai, o didžioji dalis pašalinama su išmatomis. Dėl cheminės struktūros ši molekulė praktiškai neperžengia kraujo–smegenų barjero, o turimi duomenys nerodo reikšmingo poveikio žmogaus smegenims.
FD&C Green No. 3, dar vadinamas greituoju žaliuoju FCF, taip pat prastai pasisavinamas. Kai kuriose jurisdikcijose jo naudojimas kaip maisto priedo yra uždraustas. Pasaulio sveikatos organizacija šią medžiagą vertina kaip mažai toksišką, be aiškaus gebėjimo prasiskverbti į smegenis.
FD&C Red No. 3, arba eritrozinas, yra organinis jodo turintis junginys. JAV reguliuotojai pradėjo riboti jo naudojimą maisto produktuose po gyvūnų tyrimų, kuriuose didelės dozės buvo susietos su poveikiu skydliaukei. Vis dėlto vėlesni tyrimai su žmonėmis ir mažesnėmis dozėmis neatskleidė aiškios kancerogeninės rizikos.
Neigiamas poveikis, panašu, siejamas su itin dideliais kiekiais, gerokai viršijančiais įprastą suvartojimą.
FD&C Yellow No. 5, arba tartrazinas, plačiai naudojamas maisto pramonėje. Kartais keliama prielaida, kad kai kuriems vaikams jis gali skatinti į ADHD panašius simptomus, tačiau šią galimą sąsają pagrindžiantys įrodymai yra riboti ir nepatvirtina plataus masto rizikos. Kai kuriuose tyrimuose su gyvūnais, naudojant labai dideles dozes, nustatyta atminties ar elgesio pokyčių, tačiau panašus poveikis žmonėms, vartojantiems priimtinus kiekius, neįrodytas.
Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis maistą
Mokslinės žinios ir maisto produktų reglamentavimas nuolat atnaujinami, todėl informaciją verta tikrinti patikimuose šaltiniuose ir atsižvelgti į reguliuotojų rekomendacijas. Susirūpinus savo ar vaikų sveikata, galima:
- rinktis mažiau perdirbtus produktus;
- skaityti sudedamųjų dalių sąrašus;
- riboti saldintų ir ryškiai spalvotų gaminių vartojimą.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad patraukli produkto išvaizda savaime neparodo jo maistinės vertės ar naudos sveikatai.
Apibendrinant, maisto dažikliai nėra visiškai idealūs, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad daugeliu atvejų jų keliama rizika žmonėms įprastomis vartojimo dozėmis yra maža. Jei ateityje atsiras daugiau įrodymų arba reguliuotojai sugriežtins reikalavimus, rekomendacijos vartotojams gali būti peržiūrėtos.