Kūdikio odos spalva sukėlė poros konfliktą: tiesą teko aiškintis atliekant DNR testą

Šeimos pagausėjimą turėjusi lydėti džiaugsmo akimirka Jonui netikėtai virto abejonėmis. Iš ligoninės kartu su žmona Ingrida parsivežęs naujagimę vyras pastebėjo, kad mergaitės odos spalva gerokai skiriasi nuo abiejų tėvų. Kilus įtarimams, pora nusprendė pagalbos ieškoti televizijos laidoje.

Ingrida mėgino paaiškinti, kad naujagimių odos atspalvis gali natūraliai skirtis. Tačiau klausimai dėl vaiko kilmės ėmė daryti įtaką poros santykiams. Nepasitikėjimą dar labiau sustiprino viešai aptarinėjama moters praeitis ir paskalos apie neva jos darbą Vokietijoje.

Originaliame pokalbyje Ingrida sakė: „Iš ligoninės parsivežiau patamsėjusios odelės dukrą, bet jis netiki. Va, turiu nuotrauką, kur jos oda visiškai balta, tai kokio čia _negro_ gali būti?” Šie žodžiai atskleidė aštrų poros konfliktą, o viešai nuskambėjusios replikos tapo papildomu gėdos, kaltinimų ir įtampos šaltiniu.

Tiesą nuspręsta tikrinti DNR tyrimu

Porai padėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė. Jos tarpininkavimu buvo atliktas DNR tėvystės nustatymo testas. Toks tyrimas laikomas patikimiausiu būdu patikrinti biologinę tėvystę, todėl jo rezultatai gali padėti išsklaidyti abejones ir užkirsti kelią konfliktui toliau gilėti.

Vis dėlto vien tyrimo rezultatų ne visada pakanka. Šeimai taip pat svarbūs atviras ir atsakingas bendravimas, psichologinė pagalba bei apgalvotas požiūris į viešai išsakytus kaltinimus. Tai ypač reikšminga siekiant apsaugoti vaiką nuo ilgalaikių emocinių pasekmių.

Kodėl naujagimio odos atspalvis gali skirtis?

Naujagimio odos spalvą gali lemti įvairūs veiksniai: genetika, motinos ir tėvo etninė kilmė, nėštumo metu vykę hormoniniai pokyčiai, besiformuojanti odos pigmentacija ir laikinos būklės, pavyzdžiui, naujagimių gelta. Įspūdį taip pat gali pakeisti fotografavimo apšvietimas ar kameros nustatymai.

Dėl to vien pagal odos spalvą spręsti apie vaiko tapatybę nėra patikima.

Skubotos išvados gali ne tik suklaidinti, bet ir padaryti žalos šeimos santykiams bei žmonių reputacijai.

Galimos ne tik emocinės, bet ir teisinės pasekmės

Jeigu tyrimas parodytų, kad Jonas nėra biologinis vaiko tėvas, tai savaime nereikštų, kad jis negalėtų rūpintis mergaite ar tapti jos globėju. Tokiu atveju reikėtų įvertinti tiek teisinius, tiek emocinius klausimus, o sprendžiant situaciją galėtų padėti šeimos teisės konsultantai ir psichologai.

Vieši kaltinimai dėl prostitucijos taip pat yra itin jautrūs. Jei jie neįrodyti, tokie pareiškimai gali būti vertinami kaip šmeižtas.

Jonas ir Ingrida pasirinko atlikti DNR testą bei priimti profesionalų pagalbą. Galutinis tyrimo atsakymas buvo paskelbtas laidos vaizdo medžiagoje, į kurią nuoroda pateikiama originaliame įraše.

Ši istorija parodė, kad kilus abejonėms šeimoje svarbu remtis patikimais atsakymų paieškos būdais, vengti viešų kaltinimų ir nepamiršti tiek tėvų, tiek vaiko emocinės gerovės.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *