Širdies sveikatai svarbūs pokyčiai gali prasidėti dar iki menopauzės, net jei moteris nejaučia ryškių simptomų. Naujas tyrimas rodo, kad perimenopauzės metu gali blogėti cholesterolio ir gliukozės rodikliai, didėti kraujospūdis bei keistis kiti su širdies ligų rizika susiję sveikatos aspektai.
Tyrime – beveik 9 tūkst. moterų duomenys
Žurnale „Circulation“, leidžiamame American Heart Association, paskelbtame tyrime analizuoti beveik 9 tūkst. 18–80 metų moterų duomenys. Mokslininkai vertino jų cholesterolio ir gliukozės koncentraciją, kraujospūdį, kūno svorį, mitybos įpročius bei fizinį aktyvumą.
Perimenopauzės laikotarpiu moterys net dukart dažniau turėjo prastesnius širdies sveikatos rodiklius nei tos, kurioms menopauzė dar nebuvo prasidėjusi. Tyrime ypač išryškėjo nepalankūs cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje rezultatai – abu šie rodikliai yra svarbūs širdies ligų rizikos veiksniai.
Hormonų pokyčiai gali veikti kraujagysles ir medžiagų apykaitą
Perimenopauzė – tai laikotarpis, kai pradeda keistis mėnesinių ciklas ir organizmas pereina į menopauzę. Viena pagrindinių galimų pokyčių priežasčių yra estrogeno koncentracijos svyravimai ir ryškus šio hormono sumažėjimas pereinamuoju laikotarpiu. „Kai estrogeno ima mažėti, organizme pradeda vykti pokyčiai, didinantys širdies ligų riziką.“
Estrogenas padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą, reguliuoja lipidų apykaitą ir veikia gliukozės apykaitą. Sumažėjus jo kiekiui, gali didėti atsparumas insulinui, blogėti „blogojo“ cholesterolio rodikliai ir kauptis riebalai pilvo srityje. Visi šie pokyčiai siejami su didesne kardiovaskuline rizika.
Šiuo gyvenimo etapu taip pat gali pablogėti miegas, svyruoti nuotaika ir varginti nuovargis. Tokie simptomai gali mažinti gyvenimo kokybę ir skatinti mažesnį fizinį aktyvumą, prastesnę mitybą bei didesnį stresą. Tai dar labiau gali paveikti širdies sveikatą.
Kokios prevencinės priemonės svarbios?
Gydytojai ragina perimenopauzės nelaikyti nereikšmingu gyvenimo etapu. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama:
- reguliariai tikrinti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje;
- matuoti kraujospūdį;
- su šeimos gydytoju arba kardiologu aptarti pastebimus sveikatos pokyčius;
- pranešti gydytojui apie miego sutrikimus, nuotaikų svyravimus ar staigų svorio pasikeitimą.
Šie požymiai gali būti susiję ne tik su pačia perimenopauze, bet ir su širdies sveikata. Prevencijai taip pat svarbi subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir alkoholio vartojimo ribojimas.
Kai kurioms moterims gali būti svarstoma hormonų pakeitimo terapija (HRT). Vis dėlto dėl jos reikėtų spręsti tik pasitarus su gydytoju ir įvertinus galimą naudą bei rizikas. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo pokyčiai perimenopauzės metu gali ženkliai sumažinti širdies ligų riziką ateityje.
Perimenopauzė nėra vien nepatogus gyvenimo etapas. Tai ir tinkamas metas profilaktiškai įvertinti sveikatą bei laiku imtis priemonių, kurios padėtų išvengti rimtesnių kardiologinių problemų.