Jungtinės Valstijos persvarsto savo karinį buvimą Europoje. Pentagonas atsisakė anksčiau skelbto plano Lenkijoje dislokuoti antrąją šarvuotą brigadą, turėjusią sudaryti daugiau nei 4000 karių.
Šios papildomos pajėgos buvo numatytos rytinėje Lenkijos dalyje, netoli sienos su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu ten jau dislokuota apie 10 000 nuolatinių JAV karių.
Sprendimo reikšmė Lietuvai
JAV karių buvimas Lenkijoje svarbus ne tik šiai valstybei. Amerikiečių pajėgos prisidėtų ir prie Suvalkų koridoriaus apsaugos – tai viena jautriausių NATO vietų.
Suvalkų koridorius jungia Lenkiją su Lietuva, todėl jo kontrolė ir gynyba yra reikšminga Baltijos šalių saugumui. Per šį ruožą užtikrinamas sausumos ryšys tarp Lietuvos ir kitų sąjungininkių.
Oficialios priežastys neatskleidžiamos
Pentagonas kol kas nepaaiškino, kodėl atsisakyta brigados dislokavimo plano. Viešai svarstomi keli galimi scenarijai, susiję su JAV kariniais ir diplomatiniais prioritetais.
Kaip pranešama, derybos su Iranu yra įstrigusios, todėl dalis karių gali būti laikomi arčiau galimų veiksmų zonų. Taip pat viešose diskusijose minima galimybė, kad Vašingtonas svarsto karinę operaciją Kuboje arba kitas plataus masto misijas, kurioms prireiktų greitai sutelkiamų žmogiškųjų išteklių.
Ne mažiau svarbūs gali būti ir JAV santykiai su Rusija. Intensyvūs derybiniai kanalai tarp Vašingtono ir Maskvos gali lemti tiek diplomatinius sprendimus, tiek karinį prisitaikymą. Neoficialiai kalbama, kad JAV gali daryti spaudimą Kijevui dėl kompromisų Donbase.
Jeigu tokia kryptis būtų pasirinkta, mažesnis Amerikos karinis buvimas prie rytinių NATO sienų galėtų tapti platesnės derybinės strategijos dalimi. Tokiu atveju Vašingtonas mėgintų derinti skirtingus saugumo prioritetus.
Sprendimą taip pat galėjo paveikti „pirmiausia Amerika“ doktrina. Nors jos interpretacijos kinta, ši kryptis siejama su pajėgų telkimu tose vietose, kur JAV įžvelgia didžiausią geopolitinę grėsmę arba politinę būtinybę.
Kaip gali reaguoti Europa
Situacija skatina Europos valstybes stiprinti savo gynybinius pajėgumus, glaudžiau koordinuoti veiksmus NATO ir spartinti regioninės karinės parengties planus.
Lietuvai svarbu kartu su partneriais siekti, kad sprendimai Vašingtone nebūtų priimami neatsižvelgiant į Baltijos regiono saugumo interesus.
Toliau galima tikėtis intensyvesnių NATO narių konsultacijų, didesnio Europos karinių pajėgų dalyvavimo pratybose ir investicijų į infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra leistų greičiau sutelkti pajėgas regione.
Lietuvai taip pat tektų iš naujo įvertinti rezervų mobilizacijos planus, logistines grandines ir tarptautinio gynybos bendradarbiavimo galimybes.
Susiję Baltijos regiono saugumo interesai
Nors tikrieji Pentagono sprendimo motyvai oficialiai nepaskelbti, jo reikšmė regionui yra svarbi. Lietuvos ir Lenkijos saugumo interesai glaudžiai susiję, todėl bet koks JAV karinio buvimo Lenkijoje mažėjimas gali paveikti ne tik šias dvi valstybes, bet ir platesnę Baltijos regiono gynybos architektūrą.
Tokioje situacijoje pagrindiniais prioritetais tampa didesnė Europos atsakomybė, NATO vienybė ir atnaujintos nacionalinės bei regioninės gynybos strategijos.