Širdies ritmas gali laikinai pasikeisti dėl fizinio krūvio, emocinės įtampos, nuovargio ar kitų kasdienių veiksnių. Vis dėlto pasikartojantys permušimai, nereguliarus plakimas ar staigus širdies daužymasis kartais signalizuoja ritmo sutrikimą. Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė primena, kaip vertinti tokius simptomus, pasitikrinti pulsą ir atpažinti situacijas, kai reikalinga skubi pagalba.
Ką gali reikšti širdies „peršokimai“?
Žmonės neįprastą plakimą apibūdina įvairiai: atrodo, kad širdis „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, pradeda daužytis ar plaka netolygiai. Tokie pojūčiai dažnai susiję su ekstrasistolėmis, tačiau juos gali sukelti ir kitos aritmijos, įskaitant prieširdžių virpėjimą ar plazdėjimą.
– G.R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas. Įprastai širdies ritmą generuoja specializuotų ląstelių grupė, todėl ritmas būna reguliarus – ramybės būsenoje siekia 60–100 kartų per minutę.
Ne kiekvienas permušimas reiškia ligą
Laikinus ritmo pokyčius gali paskatinti stresas, stiprios emocijos, miego trūkumas, karštis, skysčių trūkumas, elektrolitų disbalansas ar organizmo perkrova po ligos. Dėl to pavieniai neįprasti pojūčiai ne visada reiškia pavojingą būklę.
– G.R.: Ne, ne kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia pavojingą aritmiją. Dalis tokių pojūčių yra normali autonominės nervų sistemos reakcija į stresą, krūvį, temperatūrą ar nuovargį. Tačiau pasikartojantys pojūčiai, lydimi dusulio, silpnumo ar krūtinės skausmo, jau laikomi signalais, kuriuos būtina tirti kaip galimą ritmo sutrikimą.
Jeigu permušimai kartojasi arba kartu atsiranda kitų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti.
Simptomai, kurių ignoruoti negalima
Skubios medicininės pagalbos reikia, kai ritmo pokyčius lydi alpimas, sąmonės netekimas ar stiprus svaigulys.
Pavojingais signalais taip pat laikomi dusulys, krūtinės skausmas, stiprus neįprastas silpnumas ir ramybėje juntamas labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas.
– G.R.: Klinikinėse rekomendacijose akcentuojami keli „raudoni signalai“, lydintys ritmo pokyčius: alpimas ar sąmonės netekimas, arba beveik alpimas; stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, jausmas, kad tuoj bus prarasta sąmonė; dusulys, oro trūkumo pojūtis, ypač ramybėje ar naktį; krūtinės spaudimas, skausmas, deginimas ar veržimo pojūtis; stiprus, neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas; labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas ramybės būsenoje, ypač jeigu jis kartojasi arba kartu jaučiami simptomai.
Kaip pasitikrinti pulsą?
Pulsą rekomenduojama vertinti ramybės būsenoje. Dviem pirštais jį galima užčiuopti ties stambesne arterija, dažniausiai riešo srityje, ir dūžius skaičiuoti bent 30 sekundžių. Gautą skaičių galima padauginti iš dviejų. Jei pulsas nereguliarus, dūžius geriau skaičiuoti visą minutę.
– G.R.: Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, dviem pirštais priglaudus juos prie stambesnės arterijos, dažniausiai riešo srityje, ir bent 30 sekundžių skaičiuojant dūžius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į jų reguliarumą.
Gydytojui taip pat svarbu papasakoti, kada prasidėjo epizodas, kiek jis truko, kaip dažnai kartojasi ir kokie simptomai jį lydėjo.
Išmanieji prietaisai padeda stebėti, bet nepakeičia tyrimų
Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji įrenginiai gali padėti pastebėti galimus ritmo pokyčius, tačiau jų parodymai nėra galutinė diagnozė.
– D.R.: Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji prietaisai gali būti naudingi atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, tačiau, esant abejonių, svarbiausia atlikti standartinę 12 derivacijų elektrokardiogramą.
Širdies plakimo pokyčių nereikėtų nei be reikalo sureikšminti, nei ignoruoti. Jei nereguliarus ritmas kartojasi arba kartu jaučiamas dusulys, svaigulys, alpimas ar krūtinės skausmas, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyvas ištyrimas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.