Paraudę skruostai, jautri oda ir matomos smulkios kraujagyslės ne visada tėra estetinė problema. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai gali būti susiję su kraujagyslių sienelių silpnumu, lėtiniais uždegimais ar sisteminėmis ligomis, lemiančiomis patologinį kapiliarų išsiplėtimą.
Kapiliarinė oda ir rožinė – ne tas pats
Kapiliarai dažniausiai išryškėja skruostų, nosies ar smakro srityje. Vis dėlto jų galima pastebėti ir ant kojų, ypač šlaunų bei blauzdų srityse. „Kapiliarinė oda dažniausiai pasireiškia skruostų, nosies ar smakro srityje, tačiau kapiliarai taip pat gali išryškėti ant kojų – ypač šlaunų ar blauzdų srityje. Tokiais atvejais reikėtų įvertinti ir veninės kraujotakos būklę – ne visada tai tik kosmetinis klausimas“, – pabrėžia vaistininkė.
Kapiliarinę odą svarbu atskirti nuo rožinės (rosacea). Pirmuoju atveju dažniau juntamas padidėjęs odos jautrumas ir matomi paviršiniai kapiliarai, tačiau nebūtinai būna ryškus uždegimas. Rožinę gali lydėti skausmas, papulės, ilgai išliekantis ir plintantis paraudimas.
Medicininio įvertinimo reikėtų nedelsti, jei paraudimas atsiranda staiga, kraujagyslių daugėja, pasirodo kraujosruvų ar tinimų, taip pat jei kartu jaučiami kiti sisteminiai simptomai. „Jei kapiliarai išryškėja staiga, jų daugėja, atsiranda kraujosruvų, patinimų ar net sisteminių simptomų – tai jau reikėtų laikyti sudėtingesnės būklės ženklu“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Odos priežiūra ir galimos procedūros
Kapiliarinės odos būklę gali padėti gerinti ne tik tinkamos kosmetikos priemonės, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai. Priežiūrai rekomenduojama rinktis švelnią, uždegimą mažinančią kosmetiką, kurios sudėtyje yra niacinamido, azelaino rūgšties, azijinės centelės ar švelnaus retinoido.
Matomus veido kapiliarus gali sumažinti intensyvios pulsinės šviesos (IPL) terapija.
Jei problema susijusi su kojų venomis, gali būti taikoma skleroterapija ar kitos intervencijos. Svarbi ir prevencija: reikėtų saugotis ultravioletinių spindulių, vengti staigių temperatūros pokyčių, alkoholio pertekliaus bei ilgalaikio streso, nes šie veiksniai gali didinti kapiliarų trapumą.
Pasak S. Korbutaitės, atsargiai reikėtų vertinti ir ilgalaikį kortikosteroidinių kremų naudojimą. „Be to, kortikosteroidiniai kremai slopina kolageno ir elastino sintezę – dėl to oda suplonėja, praranda elastingumą ir atramą. Plonėjant dermos sluoksniui, kapiliarai tampa gerokai labiau matomi“, – atkreipia dėmesį ji. Todėl kortikosteroidų vartojimas be gydytojo priežiūros gali dar labiau išryškinti kapiliarus.
Mityba ir papildai
Kraujagyslių būklei įtakos gali turėti ir mityba bei maisto papildai. „Papildai su vitaminu C ir bioflavonoidais yra vieni veiksmingiausių stiprinant smulkiąsias kraujagysles. Jie ne tik skatina kolageno sintezę, bet ir padeda mažinti mikrocirkuliacijos pažeidimus“, – sako vaistininkė.
Prie kraujagyslių sienelių stabilizavimo ir uždegimo mažinimo taip pat gali prisidėti omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas K2, polifenoliai ir silicis.
Kokių priemonių geriau vengti?
Jautriai kapiliarinei odai gali netikti pernelyg intensyvios priemonės. „Kai kurios priemonės, net jei atrodo efektyvios, jautriai odai gali būti pernelyg stiprios – ypač jei jose AHA rūgščių koncentracija viršija 10 %, o BHA – daugiau nei 2 %. Tokie kiekiai padidina odos pralaidumą ir sukelia trumpalaikį uždegimą, kuris kapiliarinei odai yra ypač žalingas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Taip pat rekomenduojama vengti odos barjerą galinčių pažeisti dirgiklių, tarp jų – alkoholio, mentolio, eukalipto ir arbatmedžio aliejaus.
Jeigu per kelias savaites naudojamos priemonės nepadeda arba simptomai stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą ar kraujagyslių specialistą. Tai padeda atmesti sistemines komplikacijas ir parinkti tinkamą gydymo planą.