Įprastas kraujo krešėjimas padeda sustabdyti kraujavimą, tačiau kraujagyslėje susidaręs trombas gali tapti pavojingas. Krešulys gali iš dalies arba visiškai užkimšti veną, sukelti giliųjų venų trombozę, o atitrūkęs nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių emboliją. Abi būklės gali būti sunkios, todėl svarbu žinoti, kokie požymiai reikalauja dėmesio.
Šeši galimi trombo požymiai
- Vienos galūnės tinimas. Staiga patinusi viena koja ar ranka gali rodyti veninį krešulį. Ypač svarbu įvertinti situaciją, jei kartu jaučiamas skausmas arba matomi odos pokyčiai.
- Skausmas kojoje ar rankoje. Trombą gali lydėti skausmas, stiprėjantis vaikštant arba tempiant galūnę. Jis kartais primena raumenų mėšlungį ar patempimą, todėl gali būti palaikytas įprasta trauma. Vienpusį neaiškios kilmės skausmą verta aptarti su gydytoju.
- Paraudusi ar šiltesnė oda. Vietinis odos paraudimas arba karštis virš venos gali būti susijęs su uždegimu ir krešuliu. Nerimą taip pat turėtų kelti be aiškios priežasties atsiradusios mėlynės ar neįprasti odos spalvos pokyčiai.
- Skausmas krūtinėje. Staigus, aštrus ar duriantis skausmas, kuris sustiprėja giliai įkvepiant, gali signalizuoti plaučių emboliją. Kadangi šio sutrikimo ir širdies smūgio simptomai gali būti panašūs, būtina skubi medicinos pagalba.
- Dusulys ir dažnas širdies plakimas. Krešuliui sutrikdžius kraujo tekėjimą plaučiuose, gali sumažėti deguonies patekimas į organizmą. Tuomet pasireiškia dusulys, tachikardija, silpnumas, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas. Tokie požymiai reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
- Kosulys su išskyromis. Sausas kosulys arba kosulys su gleivėmis ir krauju, ypač kartu jaučiant dusulį ar krūtinės skausmą, gali būti plaučių embolijos požymis. Kraujas gleivėse yra labai rimtas simptomas, todėl medicininės pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jei kuris nors iš šių simptomų atsiranda staiga, ypač keli iš jų pasireiškia kartu, skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112. Trombozė nustatoma atliekant venų echoskopiją, D dimerų tyrimą, o įtarus plaučių emboliją – kompiuterinę tomografiją. Gydymui dažniausiai skiriami kraujo skiedikliai, o kai kuriais atvejais prireikia invazinių procedūrų arba profilaktinės priežiūros.
Trombozės prevencija
Riziką gali padėti mažinti aktyvus gyvenimo būdas, kūno svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus judėjimas ilgesnių kelionių metu. Didesnė trombozės rizika siejama su ilga imobilizacija, operacijomis, kai kuriomis ligomis, įskaitant vėžį, nėštumu, hormonine terapija, nutukimu ir vyresniu amžiumi.
Rizikos grupei priklausantys žmonės prevencines priemones turėtų aptarti su gydytoju. Laiku pastebėti simptomai gali išgelbėti gyvybę, todėl medikams svarbu papasakoti apie visus juntamus požymius, net jei jie iš pradžių atrodo nereikšmingi.