Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ konkurencija Lietuvos krepšinyje skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Vis dėlto profesionalaus sporto keliai ne visada telpa į tradicinę varžovų priešpriešos schemą: šiuo metu Kauno klube dirba ir rungtyniauja septyni žmonės, kurių karjeroje buvo etapas Vilniaus „Ryte“ arba anksčiau vadintame „Lietuvos ryte“.
Penki iš jų yra krepšininkai – Ąžuolas Tubelis, Deividas Sirvydis, Jonas Valančiūnas, Marekas Blaževičius ir Arnas Butkevičius. Dar du, Renaldas Seibutis ir Žygimantas Janavičius, savo patirtį „Žalgiriui“ perduoda trenerių štabe. Tokia sudėtis verčia klausti, ar tai tėra natūrali Lietuvos krepšinio rinkos pasekmė, ar ir kryptingas Kauno klubo pasirinkimas.
Seibutis iš varžovo marškinėlių persikėlė į trenerio vaidmenį
Renaldas Seibutis Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidė 2011–2014 metais ir buvo vienas ekipos lyderių tiek Lietuvos čempionate, tiek tarptautinėse varžybose. 2015-aisiais jis persikėlė į Kauno „Žalgirį“, kuriame praleido dar du sezonus kaip krepšininkas.
Baigęs profesionalaus žaidėjo karjerą, Seibutis pasirinko trenerio kelią. Iš pradžių jis dirbo individualių įgūdžių treneriu, o vėliau tapo pagrindinės komandos trenerių štabo dalimi. Jo istorija parodo, kaip greitai gali pasikeisti sportininko vaidmuo – buvęs vieno pagrindinių varžovų žaidėjas Kaune tapo specialistu, prisidedančiu prie komandos strategijos.
Janavičius „Žalgiryje“ pradėjo naują karjeros etapą
Žygimantas Janavičius į Vilniaus „Lietuvos rytą“ atvyko 2014 metais. Vis dėlto sostinės komandoje jis netapo pagrindiniu lyderiu, o dėl didelės konkurencijos buvo paskolintas Panevėžio „Lietkabeliui“. Sutartis su Vilniaus klubu baigėsi 2016 metais.
2025-ųjų vasarą Janavičius baigė krepšininko karjerą ir prisijungė prie „Žalgirio“ kaip individualaus rengimo treneris. Sukauptą žaidėjo patirtį jis dabar gali panaudoti ugdydamas jaunus krepšininkus ir padėdamas komandai tobulėti.
Tubelis ir Sirvydis – iš Vilniaus sistemos į Kauno komandą
Ąžuolas Tubelis pirmuosius rimtesnius krepšinio žingsnius žengė Vilniaus „Ryto“ jaunimo sistemoje 2018 metais.
Vėliau jis trumpai atstovavo Klaipėdos „Neptūnui“, o 2024–2025 metų sezone tapo svarbiu „Ryto“ žaidėju.
2025 metais persikėlęs į „Žalgirį“, Tubelis dar labiau paspartino savo karjerą ir tapo vienu Kauno ekipos lyderių. Jo sutartis su klubu galioja iki 2029 metų sezono pabaigos, todėl krepšininkas vertinamas kaip vienas svarbiausių „Žalgirio“ ateities žaidėjų.
Deividas Sirvydis nuo vaikystės augo Vilniaus krepšinio sistemoje. Iki 2020 metų jis rungtyniavo „Ryto“ pagrindinėje komandoje, o 2024-aisiais pasirinko „Žalgirį“. Kauno klube jis siekia tęsti karjerą ir tapti reikšminga ekipos dalimi. Sirvydžio kontraktas galioja iki 2028 metų sezono pabaigos, tad jis taip pat įtrauktas į ilgalaikius klubo planus.
Valančiūno kelias nuo „Perlo“ iki „Žalgirio“
Jonas Valančiūnas yra garsiausias šiame sąraše esantis krepšininkas. Savo karjerą jis pradėjo Vilniaus „Perlo“ ir „Lietuvos ryto“ komandose, vėliau tapo Eurolygos bei Europos taurės žaidėju. 2012 metų NBA naujokų birža jam atvėrė kelią į ilgą ir sėkmingą karjerą Jungtinėse Valstijose.
Po daugiau nei dešimtmečio už Atlanto Valančiūnas 2026 metų liepą pasirašė dvejų metų sutartį su „Žalgiriu“. Taip vienas žinomiausių Vilniaus klubo sistemos auklėtinių į Kauną atvyko pasirinkęs didžiausio sostinės ekipos varžovo kelią.
Blaževičius ir Butkevičius: skirtingi keliai į Kauną
Marekas Blaževičius krepšininko kelią pradėjo Vilniaus „Perlo“ ir „Ryto“ jaunimo komandose. 2020 metais jis persikėlė į „Žalgirį“. Po kelerių metų pertraukos krepšininkas sugrįžo į Kauno komandą ir pasirašė naują sutartį.
Arnas Butkevičius Vilniaus „Ryto“ garbę gynė ilgą laiką, buvo komandos kapitonas ir 2022 metais tapo LKL čempionu. Po šio triumfo jis persikėlė į „Žalgirį“, kur tapo svarbiu gynybos žaidėju. Jo perėjimas iš vieno klubo kapitono į kito ekipos lyderį atskleidžia, kaip šiuolaikiniame sporte keičiasi karjeros sprendimai ir klubų sudėtys.
Septynių žmonių istorija – Lietuvos krepšinio rinkos atspindys
Septynių buvusių „Ryto“ atstovų koncentracija viename „Žalgiryje“ gali atrodyti neįprastai ir kelti diskusijų tarp sirgalių. Tačiau šis reiškinys nebūtinai reiškia, kad Kauno klubas sąmoningai orientuojasi į varžovo buvusius žaidėjus. Lietuvos rinkoje aukščiausio lygio talentų pasirinkimas nėra labai platus, todėl stipriausios komandos natūraliai varžosi dėl prieinamų krepšininkų ir specialistų.
Be to, šių žmonių patirtis neapsiriboja „Ryto“ ar „Žalgirio“ istorija. Jų karjerose buvo Eurolyga, NBA, Europos taurė ir nacionalinė rinktinė. Tokia patirties įvairovė gali prisidėti prie Kauno klubo konkurencingumo Lietuvos bei tarptautiniuose turnyruose.
Varžovų istorijų susipynimas – profesionalaus sporto dalis
Profesionaliajame krepšinyje žaidėjai ir treneriai per karjerą dažnai keičia komandas, o buvę varžovai tampa tos pačios organizacijos dalimi. Daliai sirgalių tokie sprendimai gali būti nepriimtini, tačiau sportininko lojalumas laikui bėgant keičiasi, o svarbiausiu vertinimo kriterijumi tampa indėlis dabartinėje komandoje.
Septynių su „Rytu“ susijusių žmonių buvimas „Žalgiryje“ papildo Lietuvos klubinio krepšinio istoriją ir suteikia tradicinei konkurencijai papildomų reikšmių. Todėl artėjančios šių klubų rungtynės tampa ne tik kova aikštėje, bet ir proga pažvelgti į besikeičiančią profesionalaus krepšinio realybę Lietuvoje.