Norint gyventi ilgiau ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę, svarbu ne tik gydyti jau pasireiškusias ligas, bet ir iš anksto vertinti jų riziką. Amerikiečių gydytojas ir ilgaamžiškumo specialistas Peteris Attia ragina kritiškiau vertinti įprastus cholesterolio tyrimus ir sveikatos priežiūroje taikyti labiau individualizuotą požiūrį.
Įprasti cholesterolio rodikliai ne visada parodo visą riziką
Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas ilgą laiką buvo viena svarbiausių medicininių patikrų. Vis dėlto, P. Attios teigimu, standartiniai rodikliai ne visuomet tiksliai atskleidžia žmogaus sveikatos būklę ar tikimybę ateityje susidurti su ligomis.
Laboratorijų nustatytos normos dažnai sudaromos taip, kad į jas patektų dauguma pacientų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rezultatai yra optimalūs prevencijos požiūriu. Žmogus gali neturėti jokių simptomų ir gauti „normalų“ cholesterolio tyrimo atsakymą, nors jo organizme jau gali vykti uždegiminiai procesai ar vystytis kiti lėtiniai sutrikimai.
Tokie pokyčiai vėliau gali būti siejami su sunkiomis ligomis, tarp jų – širdies ligomis, cukriniu diabetu ar vėžiu. Todėl P. Attia siūlo į sveikatos vertinimą žvelgti plačiau: atsižvelgti į metabolinius rodiklius, uždegimo būklę, genetinius veiksnius ir žmogaus gyvenimo būdą.
Aktyvi prevencija vietoje reakcijos į jau atsiradusią ligą
Knygoje „Pergyventi save“ P. Attia pabrėžia, kad tradicinė medicina neretai įsitraukia tuomet, kai liga jau būna pažengusi, o organizmas patiria didelį krūvį. Nors vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, tai ne visada reiškia geresnę sveikatą: vyresniame amžiuje žmonės gali susidurti su skausmais ir prastėjančia gyvenimo kokybe.
Autorius siūlo daugiau dėmesio skirti profilaktikai dar iki ligos pradžios. Jo aprašomas modelis apima išsamesnius laboratorinius tyrimus, mitybos biochemijos analizę ir individualiai pritaikytą režimą.
Tokioje strategijoje derinamos kelios sveikatos sritys:
- fizinės sveikatos stiprinimas;
- pažintinių gebėjimų puoselėjimas;
- emocinės sveikatos priežiūra;
- individualių organizmo rodiklių vertinimas.
P. Attios požiūriu, tikslas – ne vien sulaukti daugiau gyvenimo metų, bet ir išsaugoti gyvybingumą, psichologinę pusiausvyrą bei darbingumą. Tai pristatoma ne kaip paprastas „biohakingas“, o kaip moksliškai pagrįsta, individualiai pritaikoma strategija.
Emocinė būklė taip pat svarbi ilgalaikei sveikatai
Ilgaamžiškumo specialistas pabrėžia, kad fizinė sveikata negali būti atskirta nuo emocinės ir psichologinės savijautos. Net ir skiriant daug dėmesio cholesterolio kontrolei ar fiziniam aktyvumui, nuolatiniai emociniai stresoriai gali prisidėti prie nematomų sveikatos problemų ir ilgainiui didinti lėtinių ligų riziką.
Dėl to ilgalaikės gerovės pagrindu jis laiko integruotą požiūrį, apimantį emocinę harmoniją, subalansuotą mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą.
Individualizuota sveikatos priežiūra
P. Attios darbai ir knyga „Pergyventi save“ kviečia atsisakyti pasyvaus laukimo, kol liga taps akivaizdi. Vietoje to siūloma anksčiau vertinti rizikas, remtis naujausiais mokslo duomenimis, išsamesniais tyrimais ir individualiais organizmo rodikliais.
Toks požiūris apjungia fizinės, metabolinės ir emocinės sveikatos priežiūrą. Norintiems ne tik ilgiau gyventi, bet ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę, siūloma kasdienybėje taikyti personalizuotus sprendimus, atsižvelgiant į savo organizmo duomenis ir emocinę savijautą.