Miego trukmė gali būti svarbi vyresniame amžiuje, kai didėja įvairių lėtinių ligų rizika. Jungtinėje Karalystėje atliktas 25 metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 8 tūkst. žmonių, parodė, kad sveikiems 50 metų asmenims tikimybė susirgti keliomis lėtinėmis ligomis buvo didesnė, jei jie miegodavo penkias valandas ar dar trumpiau.
Trumpas miegas siejamas su didesne ligų rizika
Tyrėjai vertino, kokia tikimybė žmonėms susirgti bent dviem iš trylikos lėtinių sveikatos būklių. Tarp jų buvo depresija, kepenų ir širdies ligos, insultas, diabetas, onkologiniai susirgimai bei Parkinsono liga.
Paaiškėjo, kad 50-mečiams, kurie miegodavo ne daugiau kaip penkias valandas per parą, kelių lėtinių ligų diagnozės buvo nustatomos 30 procentų dažniau nei tiems, kurie miegodavo septynias valandas. Šešiasdešimtmečių grupėje rizika buvo 32 procentais didesnė, o 70 metų žmonių – 40 procentų didesnė, palyginti su bendraamžiais, miegančiais ilgiau.
Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkų išvados paskelbtos žurnale „Plos Medicine“. Tyrėjai rekomendavo kiekvieną naktį skirti miegui nuo septynių iki aštuonių valandų.
Lėtinės ligos – didelis iššūkis sveikatos sistemai
Pagrindinė tyrimo autorė Dr. Severine Sabia iš UCL epidemiologijos ir sveikatos instituto atkreipė dėmesį, kad ekonomiškai pajėgiose šalyse lėtinių ligų našta sparčiai auga. Daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
„Tai yra didelis iššūkis visuomenės sveikatos struktūroms, nes lėtinių ligų gausa yra tiesiogiai susijusi su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu, hospitalizacijomis, įvairių negalių išsivystymu“, – pabrėžė S. Sabia.
Anot jos, senstant keičiasi žmogaus miego įpročiai ir miego struktūra. Vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per parą, nes tiek per trumpas, tiek per ilgas miegas siejamas su lėtinių ligų atsiradimu.
Daugiausia žmonių miega septynias valandas
Tyrime buvo analizuojami 50, 60 ir 70 metų savanorių pateikti duomenys apie nakties miego trukmę.
Apklausa parodė, kad:
- maždaug 7 procentai žmonių miegojo tik penkias valandas;
- trečdalis nurodė miegantys šešias valandas;
- beveik pusė dalyvių miegodavo septynias valandas;
- apie 15 procentų žmonių miegojo aštuonias ar daugiau valandų.
Žalingas gali būti ir pernelyg ilgas miegas
S. Sabia vadovaujamos komandos surinkti duomenys parodė, kad vyresni nei 60 ar 70 metų žmonės, miegantys ilgiau nei devynias valandas, taip pat dažniau sirgo keliomis lėtinėmis ligomis nei tie, kurie miegodavo rekomenduojamas septynias valandas. Tai leidžia kalbėti apie tinkamos miego trukmės pusiausvyros svarbą.
Miego higiena padeda geriau pailsėti
Tyrėja taip pat pabrėžė miego higienos reikšmę. Miegamajame turėtų būti tylu ir tamsu, o oro temperatūra – netrukdyti užmigti.
„Prieš miegą taip pat patariama nenaudoti elektroninių prietaisų ir vengti sotesnių valgių. Fizinis aktyvumas ir pakankamas saulės šviesos kiekis dienos metu taip pat prisideda prie gero nakties poilsio“, – paaiškino S. Sabia.