Tarptautinėse „Hyrox“ fitneso varžybose Pekine įvykęs incidentas netruko sulaukti dėmesio socialiniuose tinkluose. Viena iš favoričių rungties metu patyrė žarnyno nelaimingą atsitikimą, tačiau varžybų nenutraukė – toliau naudojosi bendru inventoriumi ir pasiekė finišą.
Incidentas sukėlė klausimų dėl saugumo
Didžiausią reakcijų bangą sukėlė tai, kad bendro naudojimo įranga ir kiliminė danga buvo užterštos, o incidento vaizdai pasklido internete. Organizatoriai pranešė, kad paveiktos vietos buvo izoliuotos, išvalytos ir dezinfekuotos, o užterštas inventorius pašalintas.
Vis dėlto ši situacija paskatino diskusijas apie galiojančias procedūras. Žiūrovai ir sportininkai kėlė klausimus, ar tokiu atveju pakanka įprastų veiksmų, ar etapas turėjo būti stabdomas ir ar sportininkei apskritai buvo galima tęsti pasirodymą, kai kilo potenciali biokontaminacijos rizika.
Fausta Marija: tai nėra heroizmas
Viešojoje erdvėje pasirodė skirtingų vertinimų. Tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė socialiniame tinkle aštriai įvertino atletės sprendimą tęsti varžybas ir galimą pavojų aplinkiniams. Savo įraše ji taip pat svarstė apie gėdos jausmą bei asmeninę atsakomybę:
„Ar sportininkė, kuri apsidergusi tęsia ir laimi varžybas, gali būti valios, psichologinės tvirtybės ir ištvermės pavyzdys? Man veikiau – liūdnas šių laikų savanaudiškumo ir gėdos jausmo praradimo atspindys. O gėdos mums daug kur tikrai reikėjo atsisakyti. Kaip ir daug kur reikėjo atsisukti į save ir savo poreikius. Problema įvyko, kai sveikos nuovokos ir realaus savęs suvokimo stokojantys žmonės visa tai prisitaikė sau. Prisiminiau, kai prieš nemažai metų samdžiau šuniukams auklę, nes norėjau išvykti. Mėnesį porelė gyveno mano namuose, naudojo viską, ką panorėjo, gavo pusantro tūkstančio į rankas, Citybee pinigų ir dar lauktuvių vežiau, o tie ne tik namus nusiaubė, apsivogė, bet, svarbiausia, šunimis nesirūpino iki pavojingo lygio.
Ir tada mergina rašė postus apie tai, kaip jos metų tikslas – būti labiau savanaude, mažiau rūpintis kitais. Hahaha. Prisiskaičiusi motyvacinių _self-help_ knygų prisitaikė sau vargšutė. Kai viskas, ko jai realiai reikėjo, tai nustoti vaidinti auką, nors šiek tiek žvilgtelėti į kitus ir pradėti prisiimti atsakomybę. Taip ir su gėda. Gėdos jausmas bendrai yra sveikas ir reikalingas. Bet ne visur, ne visada, ne bet kokiais masteliais. Atletei gėdos pritrūko. Nes anoks čia heroizmas nepaisyti kitų sąlygų. Infekcijų rizika. Fekalijomis apteršta technika, prie kurios liečiasi po jos išsirikiavę sportininkai. Bijau ir pagalvoti apie kvapelį. Net neabejoju, kad dalis sportininkų negalėjo finišuoti taip sėkmingai, kaip buvo pasiruošę, nes juos tiesiog supykino. Juk koks silpnumas gali apimti nuo šleikštulio. Galiu suprasti, dėl ko nutraukti varžybas jai būtų buvę be galo apmaudu. Aišku, kad apmaudu. Ir niekada gyvenime nesmerkčiau žmogaus už patį paleistų vidurių faktą. Tikrai siaubingai nesmagu, beliktų užjausti. Bet dabar užjaučiu visus sportininkus, kuriems teko būti šalia. Gal verta šiek tiek sveiko gėdos jausmo ir galvojimo apie kitus grąžinti į šį pasaulį. Nors šiek tiek“, – rašė ji.
„Hyrox“ žada peržiūrėti taisykles
Po incidento „Hyrox“ pripažino, kad protokolai tokiose situacijose nėra pakankamai aiškūs. Organizacija pažadėjo peržiūrėti biokontaminacijos ir medicininius reglamentus bei nustatyti konkretesnes taisykles.
Diskusijose svarstoma, ar reikėtų griežčiau reglamentuoti varžybų nutraukimą, taip pat aiškiau apibrėžti užteršto inventoriaus izoliavimą. Kai kuriose publikacijose nurodyta, kad renginių taisyklės jau draudžia spjaudymą ar „valymo ant grindų“ praktiką, o už tokius pažeidimus gali būti skiriama bauda arba diskvalifikacija.
Šis atvejis išryškino sudėtingą pusiausvyrą tarp empatijos sportininkui ir visų dalyvių saugumo. Fizinė nelaimė savaime neturėtų tapti pasmerkimo priežastimi, tačiau bendros sporto aplinkos saugumas išlieka svarbus. Todėl ateityje reikės sprendimų, kurie padėtų apsaugoti dalyvius ir kartu išlaikyti pagarbą žmogui tokiose situacijose.