Siūloma savanoriškai panaudoti einamųjų sąskaitų lėšas
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo gyventojams sudaryti galimybę savanoriškai per nacionalinį plėtros banką ILTE panaudoti einamosiose sąskaitose laikomas lėšas. Šiuo metu dalis šių pinigų bankuose palūkanų neuždirba, tačiau, įgyvendinus siūlomą mechanizmą, jie galėtų būti skiriami šalies ekonomikos plėtrai ir svarbiems valstybės projektams finansuoti.
Sprendimą priimtų patys gyventojai
Dalyvavimas sistemoje nebūtų privalomas. Sąskaitų turėtojai galėtų pasirinkti, ar per ILTE įdarbinti dalį savo lėšų, ar visą einamojoje sąskaitoje laikomą sumą. Pinigus būtų galima atsiimti bet kuriuo metu.
Už perduotų lėšų naudojimą gyventojams būtų mokamos palūkanos. Jų dydį nustatytų Vyriausybė, o palūkanų norma būtų siejama su Europos Centrinio Banko (ECB) nustatomais dydžiais. Ji galėtų svyruoti nuo 0,1 iki 3 proc., todėl lėšų savininkams būtų užtikrinama tam tikra minimali grąža.
Prezidentas kalba apie ilgai svarstytą idėją
Prezidentūra teigia, kad nemaža dalis gyventojų santaupų laikoma einamosiose sąskaitose, o dėl infliacijos tokių pinigų vertė ilgainiui mažėja. Susitikime su Seimo valdyba G. Nausėda sakė: „Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad siūlymui reikalingi atitinkami teisėkūros sprendimai: „Mums labai svarbūs įstatymai yra susiję su indėlių įveiklinimu. Tai yra su žmonių einamosiose sąskaitose laikomų lėšų panaudojimu per nacionalinį plėtros banką ILTE, jiems mokant atitinkamai didesnes palūkanas“.
ILTE jau suteiktas platesnis vaidmuo
Seimas yra pritaręs įstatymams, susijusiems su ILTE pertvarka ir platesnėmis jo, kaip nacionalinio plėtros banko, funkcijomis. Naujoji teisinė bazė tiksliau apibrėžia įstaigos veiklos principus, stiprina finansinę priežiūrą ir numato daugiau skaidrumo.
- ILTE turės Audito ir kontrolės komitetą;
- įstaigos veiklą prižiūrės Lietuvos bankas;
- bus viešinami gavėjai, kuriems skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Tokie reikalavimai turėtų mažinti korupcijos ir interesų konfliktų riziką bei padėti pritraukti papildomą kapitalą ilgalaikiams projektams.
Mechanizmo nauda ir galimos rizikos
Šio modelio šalininkai tikisi, kad jis padidintų vietinio kapitalo prieinamumą ir išplėstų viešųjų investicinių projektų finansavimo šaltinius. Tuo pat metu gyventojai galėtų gauti grąžą už lėšas, kurios iki šiol jų einamosiose sąskaitose neuždirbdavo palūkanų.
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į galimus iššūkius. Mechanizmas galėtų konkuruoti su privataus sektoriaus finansavimu, o netinkamai valdomi pinigų srautai – didinti fiskalinį spaudimą arba sukelti likvidumo spragų komerciniuose bankuose. Dėl to reikėtų aiškių įstatyminių ribojimų, indėlių apsaugos ir skaidrios rizikų vertinimo sistemos.
Galutinė siūlymo eiga priklausys nuo tolesnių teisėkūros sprendimų, Vyriausybės nustatytų palūkanų ir gyventojų pasitikėjimo. Atsakingai įgyvendintas projektas galėtų tapti vienu iš šalies ekonominės plėtros ir finansinės sistemos stabilumo stiprinimo įrankių.
