Knarkimas ne visada tėra miego partneriui trukdantis garsas. Kai kuriais atvejais jis gali būti vienas iš obstrukcinės miego apnėjos (OMA) požymių. Dėl šio sutrikimo miegant kartojasi kvėpavimo pauzės, mažėja deguonies įsotinimas, išsiderina įprasta miego struktūra, o dieną prastėja savijauta ir darbingumas.
Knarkimas gali būti pirmasis ligos signalas
Nuolatinį knarkimą nurodo daugiau nei 20 proc. moterų ir daugiau nei 40 proc. vyrų. Kadangi jis neretai būna pirmasis OMA simptomas, dėl knarkimo besikreipiantiems pacientams rekomenduojamas išsamus ištyrimas miego laboratorijoje.
Otorinolaringologas doc. dr. Tomas Balsevičius aiškina, kad sergant OMA miego metu žmogų vargina pasikartojančios kvėpavimo pauzės, dėl kurių kraujas nepakankamai prisotinamas deguonimi. Organizmas, siekdamas apsaugoti žmogų nuo deguonies stygiaus, jį pažadina. Dėl to atsiranda dažni prabudimai arba mikroprabudimai.
„Sergant obstrukcine miego apnėja pacientus kamuoja kvėpavimo pauzės miego metu. Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi. Organizmas, norėdamas apsaugoti ligonį nuo deguonies trūkumo, jį „žadina“. Todėl obstrukcine miego apnėja sergančiuosius vargina dažni prabudimai arba mikroprabudimai.
Nors mikroprabudimų pats sergantysis neatsimena, nes jie tetrunka tik 3-15 sekundžių, dėl jų sutrinka normali miego struktūra. Sergantieji pabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas“, − galimus miego sutrikimus vardija otorinolaringologas.
Nuovargis didina nelaimių riziką
OMA pasekmės gali būti kur kas rimtesnės nei prasta savijauta ryte. Sutrikimas siejamas su didesne rizika širdies ir kraujagyslių sistemai, mažesniu darbiniu pajėgumu ir pavojumi patekti į eismo įvykį.
Tyrimai rodo, kad dėl nuolatinio nuovargio OMA sergantys žmonės į eismo įvykį gali patekti net 7 kartus dažniau nei sveiki. Statistikos duomenimis, su žmonėmis, sergančiais obstrukcine miego apnėja, buvo susiję iki 20 proc.
mirtimi pasibaigusių eismo įvykių.
Specialistas taip pat pabrėžia ilgalaikį deguonies trūkumo poveikį organizmui:
„Dėl nuolatinio deguonies trūkumo pacientams suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl net apie 50 proc. sergančiųjų obstrukcine miego apnėja serga ir arterine hipertenzija. Be to šiems ligoniams ženkliai didėja rizika susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pastebėta, kad 23 proc. sergančiųjų miego apnėja per 10 metų patiria miokardo infarktą, o 14 proc. – smegenų insultą“, − knarkimo ir jį palydinčios miego apnėjos rizikas sveikatai apžvelgė specialistas.
Kaip nustatoma ir gydoma miego apnėja?
OMA diagnozuojama atlikus polisomnografijos tyrimą miego laboratorijoje. Jo metu registruojamas kvėpavimo pauzių skaičius ir deguonies įsotinimas. Pagal pauzių dažnumą nustatoma ligos stadija ir parenkamas gydymas.
Miego apnėją gali lemti skirtingos priežastys: susiaurėję kvėpavimo takai, padidėjusios gomurio tonzilės, didesnės apimties minkštasis gomurys, liežuvio padėties ypatumai ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Riziką taip pat didina antsvoris.
„Miego apnėją sukelti gali keletas priežasčių: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Taip pat tikimybę sirgti didina ir viršsvoris. Priaugus 10 kg rizika susirgti padidėja 2 kartus“, − ligos priežastis apžvelgė doc. dr. T. Balsevičius.
Gydymo būdas priklauso nuo ligos sunkumo. Gali būti rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą, mažinti svorį, taikyti pozicinę terapiją ar naudoti oro tiekimą per nosį ir burną (CPAP). Kai nustatomos aiškios anatominės priežastys, gali būti pasirenkamas chirurginis gydymas.
„Gydant tik knarkimą, atliekamos punkcijos elektrodu minkštajame gomuryje bei liežuvio šaknyje, šias vietas veikiant radiodažnumine termoenergija. Taip pasiekiamas šių vietų randėjimas, sumažinamas audinių tūris ir išgaunamas jų standumas. Po operacijos tik keletą dienų žmogus junta nedidelio intensyvumo skausmus, o jau kitą dieną yra darbingas.
Sergant obstrukcine miego apnėja atliekamos kiek didesnės apimties operacijos. Šių operacijų metu atliekama minkštojo gomurio plastika, pašalinant dalį liežuvėlio bei perteklinius minkštojo gomurio audinius ir taip suteikiant daugiau erdvės orui cirkuliuoti.
Esant padidėjusioms gomurinėms tonzilėms kartu atliekama ir tonzilektomijos (tonzilių pašalinimo) operacija. Pooperacinis laikotarpis šiuo atveju trunka 10-14 parų, kurį palydi savaitės trukmės, vidutinio intensyvumo skausmas“, − chirurginį gydymą apžvelgia specialistas.
Laiku nustačius sutrikimą ir pradėjus gydymą, galima sumažinti nelaimingų atsitikimų, širdies bei smegenų ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei knarkimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba kyla įtarimų dėl miego apnėjos, reikėtų kreiptis į specialistą ir atlikti reikiamus tyrimus.