Gydymas Lietuvoje grįžus iš užsienio: kokių dokumentų prireiks ir kada teks mokėti

Į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos ne visada bus suteiktos nemokamai. Tai priklauso nuo valstybės, kurioje asmuo apdraustas, planuojamos medicinos pagalbos pobūdžio ir turimų dokumentų.

Norint išvengti netikėtų išlaidų, prieš vykstant į Lietuvą verta pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele arba, jei numatytas planinis gydymas, gauti S2 dokumentą.

Būtinoji pagalba – su Europos sveikatos draudimo kortele

Lietuviai, gyvenantys Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, savo draustumą gali patvirtinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK).

Ji suteikia teisę laikino buvimo metu gauti būtinąją medicinos pagalbą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies, kurioje lankomasi, gyventojams. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai primena, kad kortelę reikėtų pasiruošti dar prieš kelionę – susirgimas ar trauma gali ištikti netikėtai.

Atvykus į Lietuvos gydymo įstaigą, bendradarbiaujančią su ligonių kasa, būtina pateikti:

  • Europos sveikatos draudimo kortelę;
  • asmens dokumentą.

Tik pateikus abu dokumentus galima nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą pagal taikomą tvarką. ESDK taip pat gali būti naudojama vaistinėse: kartu su asmens dokumentu ji leidžia dažniausiai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos gyventojams. Tokiu atveju pacientui tenka sumokėti nustatytą priemoką.

Planuojamam gydymui reikia S2 dokumento

Europos sveikatos draudimo kortelė nesuteikia teisės nemokamai gauti planines gydymo paslaugas. Todėl žmonėms, kurie į Lietuvą atvyksta iš anksto numatytam gydymui, pavyzdžiui, ruoštis operacijai ar nėštumo priežiūrai, reikalingas S2 dokumentas.

Jį išduoda šalies, kurioje asmuo yra apdraustas, sveikatos draudimo institucija. Dokumente patvirtinama teisė Lietuvoje gauti planines medicinos paslaugas gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa.

Vis dėlto S2 dokumentas ne visada reiškia, kad visos išlaidos bus padengtos.

Gali būti taikomos papildomos priemokos, mokamos paslaugos arba pacientui gali tekti apmokėti transportavimo išlaidas.

Prieš atvykstant reikėtų iš anksto suderinti gydymo detales su pasirinkta įstaiga. Atvykus būtina pateikti asmens dokumentą ir S2 dokumentą. Su šiuo dokumentu dažnai kreipiamasi dėl sudėtingų procedūrų, įskaitant organų transplantacijas, brangius tyrimus ar specializuotas operacijas.

Jei už paslaugas sumokama pačiam

Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių gyventojai tam tikrais atvejais gali už gydymą Lietuvoje susimokėti patys, o vėliau kreiptis į savo šalies draudimo įstaigą dėl išlaidų kompensavimo.

Tačiau kompensavimo sąlygos skirtingose valstybėse nėra vienodos. Kai kur prieš gydymą būtina gauti išankstinį leidimą, o kitose šalyse dėl kompensacijos galima kreiptis jau pasinaudojus paslaugomis. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu išsiaiškinti konkrečios valstybės nustatytą tvarką.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra suteikia daugiau galimybių pasirinkti, kur gydytis, tačiau tam reikia iš anksto suplanuoti gydymą ir susitvarkyti dokumentus. Informacijos apie kompensavimą bei reikiamus dokumentus galima rasti savo šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniuose kontaktiniuose centruose ir Europos Sąjungos informaciniuose portaluose.

Taigi prieš grįžtant į Lietuvą svarbu įvertinti, ar reikalinga būtinoji, ar planinė pagalba. ESDK skirta būtinosios pagalbos atvejams, o planiniam gydymui reikalingas S2 dokumentas. Iš anksto pasitikrinus kompensavimo sąlygas galima sumažinti netikėtų išlaidų ir nesusipratimų gydymo įstaigose riziką.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *