Europos valstybėse 2025–2026 m. aktyviai svarstoma, kaip vertinti vyresnio amžiaus vairuotojų tinkamumą sėsti prie vairo. Vienur kalbama apie privalomus sveikatos patikrinimus nuo 70 metų, kitur siūloma atsisakyti griežtos amžiaus ribos ir daugiau dėmesio skirti individualiai žmogaus būklei. Šias diskusijas skatina ne tik eismo saugumo klausimai, bet ir visuomenės senėjimas.
Vienodos taisyklės Europoje nėra
Skirtingose Europos šalyse vairuotojų patikros organizuojamos nevienodai. Kai kur medicininiai patikrinimai tampa privalomi sulaukus 70 metų, o kitose valstybėse taikomas lankstesnis modelis, nenustatantis vienos konkrečios amžiaus ribos. Taip pat kai kurių šalių vietos institucijos gali inicijuoti patikrą, jeigu kyla abejonių dėl vairuotojo sveikatos ar gebėjimo saugiai valdyti automobilį.
Toks požiūris rodo siekį derinti eismo saugumą su asmens teisėmis. Vietoj visoms valstybėms vienodos taisyklės vis dažniau svarstomas individualus vertinimas, leidžiantis atsižvelgti į konkretaus vairuotojo būklę.
Amžius ne visada tiksliai parodo vairavimo riziką
Periodinių sveikatos patikrinimų šalininkai tikisi, kad jie padės sumažinti dėl su amžiumi susijusių sveikatos sutrikimų kylančią avaringumo riziką. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad vien tik nustatyta amžiaus riba negali tiksliai atspindėti žmogaus fizinės ir psichinės būklės.
Dėl to daugelyje valstybių svarstomos kombinuotos priemonės: medicininės apžiūros, praktiniai vairavimo testai ir švietimas. Tokiu būdu siekiama apsaugoti kitus eismo dalyvius, kartu išvengiant diskriminacijos dėl amžiaus.
Ką rodo pateikiami duomenys?
2024 m. duomenimis, vyresni nei 75 metų vairuotojai, vertinant vienam nuvažiuotam kilometrui, susiduria su didesne avarijų rizika. Tačiau ši amžiaus grupė vidutiniškai nuvažiuoja 40 proc. mažiau nei kiti vairuotojai. Palyginimui, 18–25 metų žmonės sudaro 22 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų, nors kelyje praleidžia mažiau laiko.
Rizikos vertinimui svarbus ne tik amžius.
Patirtis ir atsakomybės jausmas dažnai lemia elgesį kelyje: patyrę vairuotojai rečiau viršija greitį ir rečiau nusižengia dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių.
Geriatrijos profesorius Guérinas pabrėžia: „Kiekvieno žmogaus senėjimo procesas yra individualus. 80-metis gali būti geresnės fizinės būklės nei 50-metis, kuriam reikalingas nuolatinis gydymas.“ Ši mintis pagrindžia siūlymą vairuotojus vertinti pagal realią jų būklę, o ne vien pagal kalendoriaus amžių.
Pagalbos gali suteikti ir automobilio technologijos
Vyresniems žmonėms savarankiškai vairuoti gali padėti šiuolaikinės vairuotojo pagalbos sistemos. Tarp jų – 360° vaizdo kameros, nuovargio jutikliai, įspėjimai apie nukrypimą iš eismo juostos ir automatinis avarinis stabdymas. 2024 m. pažangių pagalbos sistemų diegimas padidėjo, todėl dalį rizikos galima valdyti techninėmis priemonėmis.
Tačiau vien technologijų nepakanka. Svarbu sudaryti sąlygas naudotis viešuoju transportu, bendrinamais automobiliais ir specialiomis bendruomeninėmis programomis. Tokios alternatyvos padėtų išsaugoti mobilumą net ir tuomet, kai žmogus nebegali arba nebenori vairuoti.
Taip pat siūloma skatinti periodiškai atnaujinti praktinius vairavimo įgūdžius ir užtikrinti lengvai prieinamas medicininio vertinimo paslaugas. Galutinis tikslas – taisyklėmis, tyrimais ir technologijomis suderinti visuomenės saugumą su žmogaus teisėmis bei orumu.
