Turinio kūrėja Giedrė Daniela Pilelytė, Lietuvoje gyvenanti su mylimuoju Ali iš Irano, nusprendė viešai kalbėti apie aplinkinių reakcijas, visuomenėje stiprėjančias diskusijas dėl imigracijos, religijos ir kultūrų skirtumų. Pasak jos, asmeninės patirtys neturėtų būti paverčiamos stereotipų pagrindu, ypač kai dėl jų kyla nerimas dėl artimo žmogaus saugumo.
Kodėl Giedrė nusprendė nebetylėti
Giedrė pasakojo ilgą laiką vengusi viešai aptarinėti jautrias temas. Ji baiminosi, kad jos žodžiai gali būti nesuprasti arba iškraipyti socialiniuose tinkluose. Vis dėlto pastarieji įvykiai ir artimųjų nerimas dėl Ali saugumo Vilniaus gatvėse paskatino ją išsakyti savo poziciją.
„Jaučiu pareigą pasakyti garsiai“, – teigė Giedrė. Jos manymu, tylėjimas ne visada padeda spręsti problemas, ypač tada, kai žmonių požiūrį formuoja išankstinės nuostatos.
Kilmė neapibrėžia žmogaus religingumo
Giedrė taip pat siekė paneigti įsitikinimą, kad tautybė automatiškai nurodo žmogaus religiją. Ji pabrėžė, jog nei ji, nei Ali nėra religingi, o žmogaus kilmė iš konkrečios šalies savaime nereiškia priklausymo tam tikram tikėjimui.
Pasak jos, tokie stereotipai gali ne tik klaidinti, bet ir prisidėti prie diskriminacijos bei kelti grėsmę žmonių saugumui.
Ali patirtis ir požiūris į sekuliarią visuomenę
Ali, kilęs iš Irano, savo poziciją grindė asmenine patirtimi. Jis kalbėjo apie situaciją, kai religija tampa ne vien privačiu pasirinkimu, bet ir valstybės valdymo bei kasdienio gyvenimo dalimi.
„Aš esu iranietis. Apie islamą mokiausi ne iš interneto. Užaugau matydamas, kas nutinka, kai jis perima šalies kontrolę ir valdžią. Palikau Iraną, nes islamas ten nebuvo tik asmeninis reikalas. Jis kontroliavo mūsų įstatymus, mūsų laisvę, tai, ką moterys ir vyrai galėjo vilkėti, ir tai, kaip žmonėms buvo leidžiama gyventi.
Tad taip, aš visada ginsiu Europos laisvę ir sekuliarią kultūrą. Meldimasis privačiai yra tavo teisė. Bet jei nori islamiškų įstatymų, islamiško valdymo ir visuomenės, suformuotos pagal tavo religiją, tuomet gyvenk šalyje, kuri jau vadovaujasi šia sistema. Neatvyk į Vakarus ir nebandyk atkurti tos pačios sistemos, nuo kurios daugelis iš mūsų, įskaitant ir mane, pabėgome.“
Ali žodžiai išryškino skirtumą tarp teisės privačiai praktikuoti tikėjimą ir siekio religines taisykles paversti visuomenės valdymo pagrindu. Jo patirtis taip pat paaiškina, kodėl dalis išvykusių žmonių Vakarų šalyse ieško daugiau laisvės ir saugumo.
Raginimas gerbti šalies įstatymus ir laisves
Giedrė pabrėžė, kad gyvenant kitoje valstybėje svarbu laikytis jos įstatymų, gerbti vietos vertybes ir saugoti kitų žmonių laisves. Jos teigimu, toks požiūris neprieštarauja tikėjimui – tai veikiau reiškia gebėjimą prisitaikyti ir gyventi bendruomenėje, kurioje gerbiamos visų teisės.
Poros išsakyta žinutė, pasak Giedrės, nėra skirta neapykantai kurstyti. Ji kviečia kalbėtis atvirai, geriau suprasti skirtingas kultūras ir mažinti stereotipų įtaką. Jų patirtis rodo, kad pagarba, empatija, dialogas ir vietos normų laikymasis yra svarbūs gyvenant skirtingų kultūrų aplinkoje.