Kaip atskirti maisto alergiją nuo netoleravimo: gastroenterologo paaiškinimai

Ne kiekviena nepageidaujama organizmo reakcija į maistą reiškia alergiją. Medicinos mokslų daktaras, gastroenterologas Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad svarbu atskirti alerginę reakciją nuo nealerginės kilmės maisto netoleravimo, nes jų požymiai, diagnostika ir sprendimai gali skirtis.

Kokie produktai dažniausiai sukelia alergiją?

Pasak V. Urbono, maisto alergija dažniausiai išryškėja vaikystėje – nuo gimimo iki trejų metų. Daugeliui vaikų augant ji palaipsniui išnyksta, o suaugusiesiems alergija konkretiems maisto produktams pasireiškia gerokai rečiau.

Specialistas nurodo pagrindinius alergenus: „Dažniausiai alergiją maistui sukelia šeši maisto produktai (didieji alergenai): karvės pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai ir kviečiai.“

Kuo skiriasi alergija ir maisto netoleravimas?

Šių būklių atskyrimas svarbus tiek nustatant problemos priežastį, tiek parenkant tinkamą gydymą. Nealerginis maisto netoleravimas dažniausiai paveikia virškinimo sistemą. „Ne alerginės kilmės maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dujų kaupimasis. Tik labai retais atvejais jis pasireiškia ir kitų organizmo sistemų pažeidimu“, – aiškina gydytojas.

Maisto alergijos atveju dažniausiai nukenčia žarnynas ir oda, o rečiau – kvėpavimo sistema. Kai kuriais atvejais žarnyno pažeidimo gali nebūti, tačiau atsiranda odos simptomų, pavyzdžiui, atopinis dermatitas.

Alergija gali būti vertinama atliekant kraujo tyrimus, odos dūrio testus ir išsamiai nagrinėjant paciento ligos istoriją. Tuo metu netoleravimas dažnai siejamas su fermentų trūkumu arba sutrikusiu medžiagų pasisavinimu, todėl jam nustatyti taikomas kitoks požiūris.

Laktozės netoleravimas: kai trūksta fermento

Laktozė yra pieno cukrus, aptinkamas beveik visų žinduolių piene ir iš jo pagamintuose produktuose. V. Urbonas aiškina, kad kai kurių žmonių žarnyne nepakanka fermento, reikalingo šiam cukrui suskaidyti. Tokiu atveju gali būti pasirenkamas specialiai paruoštas pienas ir jo produktai be laktozės.

Be laktozės gaminių pasirinkimas prekyboje didėja, todėl žmonėms, susiduriantiems su šiuo netoleravimu, lengviau pritaikyti mitybą.

Glitimas gali būti susijęs su trimis skirtingomis ligomis

Kalbėdamas apie glitimą, gastroenterologas pabrėžia, kad kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esančio baltymo netoleruoja nemažai žmonių. „Šis baltymas gali sukelti net tris skirtingas ligas – maisto alergiją, celiakiją, jautrumą glitimui ne dėl [celiakijos].“

Celiakijos atveju būtina griežta ilgalaikė dieta ir medicininė stebėsena. Jautrumas glitimui gali pasireikšti lengviau, tačiau taip pat sukelia reikšmingą diskomfortą.

Ką daryti pastebėjus simptomus?

Po valgio pasikartojančias organizmo reakcijas verta stebėti ir aptarti su šeimos gydytoju arba gastroenterologu. Prieš reikšmingai ribojant mitybą rekomenduojama atlikti gydytojo paskirtus tyrimus.

Kvalifikuota diagnostika padeda išvengti nepagrįsto tam tikrų produktų atsisakymo ir išlaikyti subalansuotą bei saugią mitybą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *