Galvos svaigimas gali pasireikšti įvairiai: žmogus gali jaustis nestabiliai, tarsi suktųsi aplinka, taip pat gali pradėti pykinti ar net vemti. Su tokiu simptomu susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni. Nors kai kuriais atvejais svaigimas būna trumpalaikis ir nekelia didesnio pavojaus, tam tikri požymiai gali rodyti būklę, dėl kurios būtina skubi medicinos pagalba.
Svaigimo priežastys gali būti skirtingos
Galvos svaigimą gali lemti vestibuliarinio aparato veiklos sutrikimai, kraujotakos ar medžiagų apykaitos problemos, taip pat psichologiniai veiksniai. Vestibuliarinę sistemą sudarantys vidinės ausies pusapvaliai kanalai, kuriuose yra skysčio, perduoda smegenims informaciją apie kūno padėtį. Jei skystis ar smulkios kristalinės struktūros juda neįprastai, smegenis pasiekia prieštaringi signalai, todėl gali atsirasti svaigimo pojūtis.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pastebi, kad dažniausiai dėl tokio negalavimo konsultacijos kreipiasi vyresni žmonės. Vis dėlto galvos svaigimas vargina ir jaunesnius asmenis – ypač patiriant įtampą arba vasarą, kai dėl karščio organizmas netenka daugiau skysčių.
Pusiausvyros lavinimas gali padėti
Esant vestibuliarinės sistemos sutrikimams, simptomus gali padėti mažinti specialūs pratimai. Jie skirti pusiausvyrai gerinti ir smegenims adaptuotis prie vestibuliarinės sistemos siunčiamų signalų. Sistemingas jos dirginimas gali padėti organizmui išmokti tinkamiau reaguoti ir sumažinti klaidingai suvokiamą judėjimą.
„Teko konsultuoti vyresnę pacientę, kuri skundėsi, kad rytais, staigiai atsikėlus iš lovos, jai ima svaigti galva ir mirga akyse, tačiau tai greitai praeina. Patarėme keltis lėčiau, stebėti kraujospūdį, vartoti daugiau skysčių ir, jei simptomai kartojasi – pasikonsultuoti su gydytoju.
Tuo metu vasarą į vaistinę kreipėsi jaunas vyras, kuris po treniruotės lauke staiga pajuto svaigimą, mirgėjimą akyse ir vos neapalpo. Paaiškėjo, kad nors sportavo kasdien, per treniruotes beveik nevartojo skysčių – tik kavą.
Pasiūlėme elektrolitų ir rekomendavome gerti daugiau vandens, nes karštyje dehidratacija ištinka greičiau“, – pasakoja vaistininkė.
Pasak I. V. Aukštikalnienės, pusiausvyrą galima lavinti stovint ant vienos kojos. Ištiesus rankas tokioje padėtyje rekomenduojama išbūti 30 sekundžių arba minutę, o vėliau pratimą išbandyti užsimerkus. Specialistui patarus, krūvį galima didinti palaipsniui – rinktis nelygius paviršius ar naudoti specialų pusiausvyros kamuolį.
Papildai ne visada išsprendžia problemą
Maisto papildai gali būti naudingi tuomet, kai svaigimą lemia konkretus organizmo medžiagų trūkumas, tačiau jie nėra universalus sprendimas. „Jei svaigimo priežastis – geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų“, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Kada reikia kreiptis į medikus?
Staigus ir stiprus galvos svaigimas neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei kartu sutrinka kalba ar regėjimas, pakinta eisena, jaučiamas didelis silpnumas arba simptomai atsirado po traumos. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
„Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Kasdieniai įpročiai padeda išvengti svaigimo
Siekiant sumažinti galvos svaigimo riziką, svarbu gerti pakankamai skysčių, laikytis subalansuoto mitybos režimo, pasirūpinti pakankamu miegu ir tinkamai vartoti paskirtus vaistus. Pasikartojantys svaigimo epizodai bei kartu pasireiškiantys simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją. Laiku įvertinus būklę galima nustatyti galimas rimtesnes priežastis ir išvengti komplikacijų.