Nuolatinė įtampa, nerimas ir prastas miegas gali paveikti ne tik savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Sutrikęs miegas, greitas nuovargis, susijaudinimas, virškinimo sunkumai ar širdies permušimai – požymiai, kuriuos svarbu pastebėti laiku, kad nerimas netaptų nevaldoma būsena.
Kaip pasireiškia ilgalaikė įtampa?
Nerimo sutrikimai ne visada apsiriboja emocijomis. Žmogui gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti dusulys, prakaituoti delnai, imti drebėti rankos, svaigti galva ar gerklėje jaustis „gniužulas“. Ilgai trunkanti įtampa taip pat silpnina gebėjimą susikaupti, didina klaidų tikimybę darbe ir apsunkina tarpasmeninius santykius.
Prastas miegas didina depresijos riziką, o psichologiniai sunkumai gali būti lydimi ir fizinių negalavimų – skrandžio ar širdies problemų. Todėl svarbu ne tik malšinti atskirus simptomus, bet ir ieškoti būdų nervų sistemai stiprinti.
Raminantys augalai – nuo arbatų iki ekstraktų
Fitoterapeutas V.Skirkevičius ragina neapsiriboti vien cheminiais preparatais ir atkreipti dėmesį į augalines priemones. „Ramybė – didžiausia vertybė, kurią padeda išsaugoti ne tik laiko leidimas gamtoje, bet ir tam tikri augalų mišiniai“, – patikino jis.
Dažniausiai nervinei įtampai mažinti ir miegui gerinti pasitelkiami valerijonai, melisos, ramunėlės, pipirmėtės bei apyniai. Iš šių augalų ruošiamos arbatos, ekstraktai, tinktūros ir eteriniai aliejai.
Kuo pasižymi skirtingi augalai?
- Valerijonai tradiciškai laikomi viena pagrindinių priemonių nuo nerimo ir nemigos.
- Melisos ramina, padeda reguliuoti kraujospūdį ir gali būti naudingos kamuojant galvos skausmui.
- Apyniai gerina miegą, palaiko hormonų pusiausvyrą ir mažina nervinę įtampą.
- Ramunėlės veikia raminamai ir gerina virškinimą.
- Pipirmėtės atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir pasižymi gausiu eterinių aliejų spektru.
Vis dėlto, pasak V.Skirkevičiaus, vien valerijonų ne visuomet pakanka. „Nors tarp penkių svarbiausių augalų, padedančių nusiraminti, pirmoje vietoje – valerijonai, dažnai nepakanka vien šio augalo. O ilgai vartojant vien valerijonų šaknis gali atsirasti virškinimo sutrikimų“, – įspėjo fitoterapeutas.
Mišiniai gali padėti išvengti nepageidaujamų savybių
Fitoterapeutai išskiria ne pavienių augalų, o jų derinių naudą. „Gamtoje nerandu nieko naudingesnio nervų sistemai stiprinti kaip valerijonų, ramunėlių žiedų, melisų, pipirmėčių lapų ir apynių spurgų mišinys“, – teigė V.Skirkevičius.
Jo teigimu, derinant skirtingus augalus gali sumažėti kai kurios pavienių žolių nepageidaujamos savybės: „Ilgai vartojant valerijonų šaknų ekstraktą gali pasireikšti apatija, darytis silpna, o apynių spurgai slopina lytinį potraukį. Pipirmėtės gali mažinti skrandžio sulčių rūgštingumą. Tačiau kai šie augalai vartojami kaip mišinys, šios savybės neišryškėja. Priemonė tampa saugi net vartojama ilgą laiką“, – patikino fitoterapeutas.
Vartojant svarbu nepamiršti atsargumo
Augalinius mišinius rekomenduojama vartoti kaip arbatas arba standartizuotus ekstraktus, laikantis nurodyto dozavimo. Juos galima vartoti ilgiau nei trumpalaikius receptinius raminamuosius preparatus, tačiau prieš tai verta pasitarti su gydytoju, ypač vartojant kitus vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis. Specialistų rekomendacijos gali būti taikomos ir vaikams nuo penkerių metų.
V.Skirkevičius pabrėžia, kad ramybę padeda puoselėti ne vien augalinės priemonės. „Daugiau gryno oro ir judėjimo, daugiau nuoširdžių žvilgsnių ir pozityvaus bendravimo, dažniau pakeltų žvilgsnių į dangų ir medžių viršūnes, daugiau dėkingumo už tai, kas mums duota“, – to kiekvienam, ieškančiam ramybės, linki fitoterapeutas.