Viena žinomiausių Lietuvos televizijos laidų vedėjų ir žurnalistė Edita Mildažytė šiemet vasario 28-ąją atšventė jubiliejų – 60-metį. Apie amžių, energiją ir išvaizdą ji kalba atvirai, o pastaruoju metu viešumoje prabilo ir apie temą, kurią daugelis garsenybių linkę apeiti: plastines operacijas.
Laidoje „Kasdienybės herojai“ Edita pasakojo, kad rūpinasi savo išvaizda – ne dėl tuščio pomėgio, o dėl profesijos reikalavimų. Jos žodžiai skamba pragmatiškai ir kartu labai žmogiškai.
„Aš dedu pastangas, bet ne dėl to, kad man tai labai patiktų ar, kad manau nuo to mano kokybė pagerėja – ne. Mano darbas yra toks, kad aš privalau atrodyti taip, kad į mane būtų įmanoma žiūrėti. Tai čia yra vienas dalykas“, – sakė ji.
Trys priežastys, kodėl peilio dar nesiryžta
E. Mildažytė atvira – ji vis dažniau pamąsto apie grožio chirurgijos peilį. Tačiau tarp minties ir sprendimo – aiškūs barjerai. Ji įvardijo net tris priežastis, kodėl plastinės operacijos iki šiol nedaro.
„Visą laiką galvoju apie tai, ar man nepasidarius plastinės operacijos, bet aš jos nepasidarau dėl trijų priežasčių. Pirma – bijau, antra – neturiu laiko, trečia – nežinau pas ką. Bet jei aš žinočiau, kad rezultatas bus geras, neskaudės ir viskas įvyks greitai, tai gal ir pasidaryčiau“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ svarstė Edita.
Šie žodžiai atskleidžia ne impulsyvų norą „pasikeisti“, o labai realų dilemą: baimė dėl procedūros, įtemptas darbotvarkės ritmas ir klausimas, ar galima pasitikėti specialistu. Tai situacija, kurią pažįsta ne tik žinomos asmenybės – daugelis žmonių, svarstančių apie estetines procedūras, svarsto būtent saugos, skausmo ir patikimumo klausimus.
Pozityvumas, energija ir viešas įvaizdis
Edita visuomet išsiskyrė nepailstama energija – aplinkinius užkrečia pozityvumu, o ekrane atrodo aktyvi, ryški, greita reaguoti. Jubiliejus jai netapo priežastimi „lėtėti“: priešingai, ji ir toliau dirba televizijoje, dalyvauja viešuose projektuose ir atvirai kalba apie tai, kas jai svarbu.
Būtent dėl to jos pastabos apie išvaizdą skamba ne kaip savikritika, o kaip profesionalės požiūris. Televizijos veidas – tai ir darbo įrankis: auditorija mato kiekvieną kadrą, o reikalavimai „atrodyti gerai“ dažnai ateina kartu su eteriu. Edita pabrėžia, kad pastangas deda ne todėl, kad nuo to „pagerėja kokybė“ kaip žmogaus, o todėl, kad darbas reikalauja būti matomai ir priimtinai žiūrovui.
Tokia pozicija padeda išvengti stereotipų: čia nėra nei „privalau operuotis“, nei „niekada nesirūpinsiu savimi“. Yra tarpinis, labai tikroviškas kelias – rūpintis savimi, svarstyti, bet neskubėti, jei nėra saugumo ir pasitikėjimo.
Ką reiškia jos atvirumas?
Viešai kalbėti apie plastines operacijas Lietuvoje vis dar jautru. Kai kurios garsenybės šią temą renkasi tylėti, kitos – demonstruoja rezultatus. Editos požiūris kitoks: ji pripažįsta, kad mintis apie operaciją grįžta nuolat, bet kartu aiškiai įvardija ribas – baimę, laiką ir nežinią, pas ką kreiptis.
Jei kada nors atsirastų tikrumas dėl gero rezultato, minimalaus diskomforto ir greito procesojimo, ji neatmeta, kad galėtų ryžtis. Kol kas – svarsto. Ir būtent toks atvirumas, be dramatizavimo, daugelį ir traukia: žmogus ekrane lieka žmogumi, o ne „tobula“ iliuzija.
O jūs – ar palaikote Editą, kad ji neskuba ir prioritetą teikia saugumui? Rašykite komentaruose: ar plastinė operacija jums atrodo asmeninis pasirinkimas, ar tema, apie kurią viešumoje geriau nekalbėti?