Nuo 2027 m. dyzelinas gali brangti beveik 10 ct/l – ir ne dėl naftos rinkų, o dėl Lietuvos įstatymuose jau įrašyto mokesčio šuolio. CO₂ dedamoji didės 2,4 karto, o greta dar laukia „Via Toll“ ir ETS2. Jei važiuojate dyzeliu ar sekate kainas parduotuvėje – sužinok visą istoriją.
Seimas 2025 m. pabaigoje nusprendė 2026-aisiais dyzelinui taikomos CO₂ dedamosios nedidinti ir paliko 53,6 Eur už 1000 litrų. Tačiau stabdymas galioja tik metams: nuo 2027 m. įstatyme numatyta dedamoji sieks 131 Eur/1000 l. Ji įskaičiuojama į bendrą akcizų tarifą, kuris kitąmet kils nuo 553,6 Eur iki 631 Eur už 1000 litrų.
Pagal Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimus, vien dėl šio pokyčio mokesčių dalis galutinėje litro kainoje padidės apie 9,4 cento.
„Šiuo atveju kalbame ne apie pasaulines naftos kainas ar geopolitinius konfliktus, kurių Lietuva negali kontroliuoti, o apie mūsų pačių teisės aktuose užprogramuotą mokesčių didinimą. Tai brangins dyzeliną, o augančios transporto ir gamybos sąnaudos didins ir daugelio prekių bei paslaugų kainas. Tikimės, kad valdžia, įvertinusi galimas neigiamas pasekmes, dar iki 2027 m. imsis sprendimų šiam kainų šuoliui sušvelninti“, – sako LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Ne tik akcizas: Via Toll ir ETS2
Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje startuos naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema. Ji pakeis vinjetes: krovininis ir dalis keleivinio transporto mokės už kiekvieną mokamais keliais nuvažiuotą kilometrą. Kuo daugiau kilometrų – tuo didesnė pervežimo savikaina.
Nuo 2028 m. visa apimtimi įsigalios ir ES apyvartinių taršos leidimų sistema ETS2 transportui bei pastatams. Degalų tiekėjai turės pirkti leidimus už į rinką išleidžiamą kurą; ta kaina galiausiai atsidurs vairuotojų ir verslo sąskaitose.
„Transporto sektoriaus sąnaudos nuolat auga, tačiau vežėjas negali neribotą laiką visų šių išlaidų prisiimti pats. Kai sąnaudos didėja visam sektoriui, jos neišvengiamai persikelia į pervežimo tarifus, o galiausiai – ir į prekių kainas parduotuvių lentynose“, – sako „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Nafta, Hormūzas ir jau krentantys pardavimai
Papildomą spaudimą kelia geopolitinė įtampa: po smūgių Irane „Brent“ nafta vėl šoko – rugsėjo 1-osios rytą siekė apie 91,54 JAV dolerio už barelį. Hormūzo sąsiauris, kuriuo anksčiau keliavo apie penktadalį pasaulio naftos, dabar, analitikų vertinimu, praleidžia tik apie 6 mln. barelių per dieną.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–30 d. vidutinė dyzelino kaina degalinėse siekė 2,071 Eur/l. SEB ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija rudenį gali peržengti 6 proc.
„Degalų kaina nėra tik skaičius degalinės švieslentėje. Ją tiesiogiai pajunta vairuotojai, ji taip pat įskaičiuojama į prekių pristatymo, maisto gamybos, žemės ūkio, statybų ir daugelio paslaugų savikainą. Todėl naftos ir degalų brangimas įsuka infliacijos spiralę – iš pradžių per energijos ir transporto kainas, o vėliau per visą tiekimo grandinę“, – sako K. Čeredničenkaitė.
VMI duomenys rodo, kad dyzelino rinka traukiasi penktą mėnesį: liepą į vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų – 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.
„Dabartinė rinkos kryptis labai aiški: nuo kovo dyzelino pardavimai mažėja kiekvieną mėnesį, o liepą kritimas vėl priartėjo prie 10 procentų. Po 2025 m. patirto beveik 16 proc. metinio nuosmukio tai rodo, kad rinka neatsigauna, o degalų apmokestinimo sukurtos konkurencingumo problemos niekur nedingo“, – sako K. Čeredničenkaitė.
„Vežėjui degalų pirkimo vietą lemia ne valstybės sienos, o galutinė litro kaina. Jeigu dyzelinas pigesnis Lenkijoje ar kitoje valstybėje, transporto įmonė gali didelį kiekį degalų įsigyti ten. Sunkiasvorio vilkiko bakuose telpa iki 1500 litrų, todėl net kelių centų skirtumas už litrą tampa reikšmingas tiek vieno degalų papildymo, tiek viso transporto parko mastu“, – sako E. Mikėnas.
Verslas siūlo dalinį akcizo grąžinimą komerciniam transportui su Bendrijos licencija ir N3 klasės vilkikams. Ar valstybė spės sušvelninti 2027 m. šuolį – reikia pamatyti, kaip klostysis sprendimai Seime.