Nors Sveikatos apsaugos ministerija kodavimo paslaugą išbraukė iš oficialaus gydymo priemonių sąrašo, ši praktika Lietuvoje neišnyko. Ji tebeteikiama privačiose įstaigose, o kai kuriais atvejais paslaugą kompensuoja savivaldybės. Dėl to kyla klausimų ne tik apie metodo veiksmingumą, bet ir apie jo teisėtumą, pacientų lūkesčius bei valstybės priežiūros galimybes.
Savivaldybė paslaugą vis dar finansuoja
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teigia, kad savivaldybė padeda žmonėms, pasirinkusiems kodavimą, ir kompensuoja šią paslaugą.
„Tokia praktika dar privačiai taikoma ir kol kas ją finansuojame. Suprantu, kad galima diskutuoti labai ilgai dėl to kodo, vadinti šamanizmu ir taip toliau, bet geresnio varianto niekas nepasiūlo, o žmonėms kodas lyg ir veikia, kai kuriems tiesiog reikia to, kad jie toliau negertų, tai mes tą finansuojame”, – BNS sakė meras.
Pasak A. Vrubliausko, dalis gyventojų renkasi valstybės siūlomą pagalbą – psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų paslaugas ar bendruomenių programas. Vis dėlto tokios priemonės priimtinos ne visiems.
„Yra žmonės, kurie tiesiog vos ne verkdami prašo, pavyzdžiui, pakartotinio kodavimo. Jeigu jam padeda, tai mes irgi jam padedame, negalime atstumti. (…) Tokiais atvejais dirbame irgi legaliai, ne kažkur pasislėpę už kampo, tik ne valdiškose įstaigose”, – sakė A. Vrubliauskas.
Probacijos darbuotojai įžvelgia trumpalaikį poveikį
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos atstovai kodavimą vertina kaip priemonę, kuri kai kuriems žmonėms galėjo padėti laikinai atsisakyti alkoholio. R. Mikaliūnas pasakojo, kad toks vertinimas ypač būdingas kalbant apie socialinės rizikos grupėms priklausančius asmenis.
„Dominuojanti darbuotojų nuomonė – kad kodavimas buvo geras. Bet, kaip sako darbuotojai, jis labiau tiko žemiausio išsilavinimo, mažiausiai motyvuotiems, neturintiems darbo, link socialinės rizikos asmenims, kurie labiau pažeidžiami ir mažiau aktyvūs”, – pasakojo R. Mikaliūnas.
Kita vertus, ilgalaikių rezultatų, jo teigimu, pasiekta retai.
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius pabrėžė, kad kodavimas negali būti laikomas universaliu gydymo būdu.
„Aš manau, kad kodavimo metodas nebuvo vaistas visiems atvejams, bet jis vis tiek prisidėdavo prie to, kad tie žmonės, kurie ką nors bando daryti, bent kuriam laikui nustodavo vartoti (…). Bet turbūt visiems aišku, kad šitas metodas nėra svarbiausias ir esminis kovojant su alkoholizmu”, – sakė jis.
Valstybiniai centrai siūlo platesnį gydymą
Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata teigia, kad valstybiniuose centruose daugėja psichosocialinių paslaugų ir reabilitacijos galimybių. Siekiama, kad filialuose būtų gydoma ne tik abstinencija, bet ir suteikiama pagalba žmonėms, kuriems reikia ilgesnio gydymo.
„Mes jau iš dalies pasiekėme nustatytą tikslą, kad ne tik abstinencijas gydo filialai, bet teikia ir platesnį paslaugų spektrą – tiems, kam reikalingas ilgesnis gydymas, psichosocialinė reabilitacija. Kartais labai svarbu, kad po abstinencijos gydymo žmogus iš karto negrąžinamas į savo gyvenamąją vietą, kur galbūt nepalanki aplinka, o jam sudaromos sąlygos 15 dienų pajusti, kas yra blaivus gyvenimas, ir pasimokyti įgūdžių, kaip išvengti atkryčių, išmokti naudotis pagalbos sistema”, – pasakojo E. Subata.
Specialistas taip pat kritikuoja kodavimo, kaip greito sprendimo, įvaizdį ir sako, kad šis metodas neturi moksliniais tyrimais pagrįsto veiksmingumo įrodymo.
„Pas mus įprasta, kad daugelis pacientų, kurie ateina, būna bandę koduotis, jie apie tai pasipasakoja. Kodavimas nėra stebuklingas būdas, nėra nė vieno tyrimo apie šio būdo veiksmingumą Lietuvoje ar kur nors kitur. Tai metodas, atėjęs iš sovietinio laikotarpio. Jo esmė – kad jis tarsi patogus ir gydytojams, ir pacientams, tai „gydymas“ per dešimt minučių”, – aiškino E. Subata.
Priežiūrai trūksta konkrečios informacijos
Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad informacija apie privačias įstaigas, galimai teikiančias kodavimo paslaugas, bus tikrinama kartu su ekspertais.
„Informacija, kad yra privačių gydymo įstaigų, kurios dar teikia klientams kodavimo paslaugas dėl priklausomybės nuo alkoholio, bus atsakingai ir kruopščiai tikrinama, bendradarbiaujant su ekspertais. Jei paaiškėtų, kad tai yra tiesa ir kai kurios gydymo įstaigos piktnaudžiauja ir pažeidinėja teisės aktuose numatytas tvarkas, būtų imamasi atitinkamų priemonių”, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė atkreipia dėmesį, kad patikrinimus apsunkina informacijos trūkumas ir galimas paslaugos pavadinimo keitimas.
„Išgliaudyti smulkias privačias įstaigas be informacijos negalime, neplaniniai patikrinimai negali būti mūsų iniciatyva, tai yra esminis dalykas. Reikia konkrečių pavyzdžių. Ir dar vienas momentas – tikėtina, kad ta paslauga nebėra vadinama kodavimu, žmonės prisitaiko, improvizuoja”, – BNS sakė N. Ribokienė.
Ši situacija išryškina poreikį stiprinti paslaugų priežiūrą, daugiau informuoti apie alternatyvius, įrodymais pagrįstus gydymo būdus ir padėti pacientams priimti saugius bei veiksmingus sprendimus.