Reklamos specialistė, kūrybininkė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė viešai atkreipė dėmesį į visuomenėje paplitusį polinkį vertinti žmones pagal jų išvaizdą. Ypač daug komentarų ir patyčių, jos teigimu, kyla po žinomų asmenybių pasirodymų viešumoje, kai aptarinėjamas jų kūnas ar pasirinktas įvaizdis.
„Prie šiknos visada priaugsi ir numesi, o prie galvos priaugti užtrunka laiko“, – mintimi dalijosi Dovilė. Šie žodžiai atskleidžia skirtumą tarp greitai kintančios fizinės išvaizdos ir kur kas ilgesnio asmenybės brandos bei vidinio augimo proceso.
Patyčios dėl išvaizdos tampa viešo gyvenimo dalimi
Dovilė kalbėjo apie pastaruoju metu juntamą ažiotažą, susijusį su muzikos apdovanojimų „M.A.M.A.“ kontekste pasirinktais įvaizdžiais. Kai kurie jų sulaukė ne tik kritikos, bet ir patyčių. Pasak jos, visuomenės dėmesį gali patraukti net menkiausia detalė – pavyzdžiui, moteris renginyje pasirodo be liemenėlės arba atsistoja kitu kampu.
Tokiais atvejais žmonės ima intensyviai vertinti, kritikuoti ir apkalbėti, o tai, Dovilės požiūriu, rodo, kiek daug reikšmės suteikiama paviršiniams dalykams. Išorinis vertinimas neretai nustelbia pagarbą žmogui, jo pasitikėjimą savimi ir tikrąją vertę. Ji mano, kad vieši išpuoliai atskleidžia kultūros silpnąsias vietas, kai palaikymą ir pagarbą pakeičia neapykanta bei stereotipai.
Natūralumas ir ryšys su savimi
Viešos asmenybės ir jaunuoliai dažnai susiduria su spaudimu atitikti visuomenėje vyraujančius standartus bei grožio idealus. Tačiau pati Dovilė teigia pasirinkusi kitokį kelią: ji nesiekia gyventi nuolatinės kritikos ir neapykantos aplinkoje.
Jos socialinių tinklų paskyrose dažnai matyti natūralios, paprastos nuotraukos, kuriose ji pasirodo ir be makiažo. Tokia laikysena padeda išsaugoti ryšį su savimi ir neįsikibti į nereikalingus išorinius atributus.
Dovilės teigimu, pasitenkinimas gyvenimu ir jo prasmė kyla iš vidinės harmonijos, o ne iš to, kaip žmogus atrodo kitiems.
Kvietimas visuomenei keisti požiūrį
Dovilės mintys apie patyčias ir paviršutinišką vertinimą skatina kalbėti apie būtinybę visuomenei augti ne tik išoriškai, bet ir vidumi. Ji kviečia priimti kitokius žmones, atsisakyti paniekos bei neapykantos ir kurti aplinką, kurioje žmogus būtų vertinamas ne vien pagal išvaizdą, bet ir pagal asmenybę, požiūrį bei veiklą.
Ši žinia aktuali tiek jaunajai kartai, tiek visiems, kurie patiria vidinį ar išorinį spaudimą. Dovilės Filmanavičiūtės žodžiai ragina mąstyti giliau ir prisidėti prie palaikančios kultūros kūrimo, kurioje neigiami komentarai bei paviršutiniški vertinimai neužgožtų pagarbos žmogui.
