Šeštadienio rytą žymus lietuvių prodiuseris Dominykas Kubilius socialiniuose tinkluose pasidalino kritiška žinutė dėl Lietuvos geležinkelių įmonės traukiniuose vis dar naudojamos rusų kalbos keleiviams pateikiamoje informacijoje. Šis pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo ir reakcijų, o situaciją plačiai komentavo ir patys Lietuvos geležinkeliai bei jų atstovai.
Dominykas Kubilius dėl rusų kalbos informacijos traukiniuose: ar tai dar priimtina?
Prodiuseris atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose Lietuvos traukiniuose matoma informacija rusų kalba kelia nepamatuotų emocijų. Jis piktinosi, kad šis kalbų pasirinkimas atrodo nesuderinamas su Lietuvos valstybės pozicija, kuri pripažįsta Rusiją agresore bei teroristine valstybe. „Tai pasaulyje pripažinta nauja tarptautinė kalba?“ – retoriškai klausė D. Kubilius, žvelgdamas į traukiniuose esančias iškabas su tekstais rusų kalba.
Jo teigimu, dabartinė geopolitinė situacija rodo, jog rusų kalba, kaip viena iš agresijos simbolių, neturėtų būti populiarinama ar skatinama, ypač viešojo transporto sektoriuje, kuriame valstybė prižiūri ir reguliuoja paslaugas. „Lietuvos geležinkeliais tikrai yra kuo žavėtis – kaip jie pasikeitė, kaip pasitempė, kaip patogu jais keliauti. Tačiau jei jau modernizavotės, kodėl informacinės lentos vis dar reklamuoja kalbą, kuri yra okupacijos simbolis?“ – klausė jis.
Kubilius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors rusakalbė bendruomenė Lietuvoje yra didžiausia tautinė mažuma, valstybinės kalbos supratimas yra būtina integracijos sąlyga. Jis pabrėžė, kad per trijų dešimtmečių nepriklausomybės laikotarpį visi gyventojai turėjo galimybę išmokti lietuvių kalbą, todėl teiginys, jog informacija turi būti pateikiama ir rusų kalba, yra nepriimtinas.
Kaip situaciją komentuoja LTG Link atstovai?
Dėl kilusio ažiotažo „Delfi“ susisiekė su LTG grupės viešųjų ryšių vadove Sandra Trinkūnaite-Rimkiene, kuri paaiškino situacijos priežastis ir ateities perspektyvas. Ji pabrėžė, jog LTG Link glaudžiai palaiko lietuviškumą ir nesiremia jokios agresyvios valstybės politikos, todėl minėtas atvejis – techninio pobūdžio klaida.
Pasak atstovės, viena iš seniausių naudojamų traukinių informacinių sistemų yra gamintojo kūrinys, kuris prieš pradedant kelionę turi būti rankiniu būdu paleidžiamas mašinisto. Deja, ši sistema paleidžiama su gamykliniais nustatymais, kurių pakeisti nėra galimybės ir taip ekranuose atsiranda automatiškai rodomi pranešimai rusų kalba.
Ji taip pat informavo, kad šią problemą planuojama netrukus išspręsti, o su naujai įsigytais 9 elektriniais ir 6 bateriniais „Stadler“ traukiniais, kurie numatyti eksploatuoti jau šiais metais, minėtų traukinių su tais senesniais nustatymais bus atsisakyta. Naujuose traukiniuose informacija keleiviams bus pateikiama tik lietuvių ir anglų kalbomis, kaip numato nustatytos valstybinės taisyklės.
Rusų kalbos statusas Lietuvoje – platesnis kontekstas
D. Kubilius savo žinutėje taip pat paminėjo, kad Vilniaus savivaldybė oficialiai pradėjo mažinti rusų kalbos vartojimą viešajame sektoriuje. Savivaldybės internetinėje svetainėje pašalinus rusų kalbos pasirinkimą, klientų aptarnavimo sistemose nepriimami prašymai ar skundai rusų kalba. Darbuotojai rusų kalbą gali naudoti tik žodžiu ir tik tais atvejais, kai patys kalba šia kalba.
Ši politika atspindi platesnį Lietuvos valstybės siekį stiprinti lietuvių kalbos vartojimą ir mažinti rusų kalbos įtaką visuomenėje, ypač atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir saugumo užtikrinimą regione.
Visuomenėje diskusijos dėl rusų kalbos statuso ir vartojimo viešojoje erdvėje kelia daug įvairiapusių nuomonių – nuo supratimo tautinių mažumų atžvilgiu iki griežtos pozicijos dėl nacionalinio saugumo ir kalbinės integracijos.
Apibendrinimas
Dominyko Kubiliaus kritika dėl rusų kalbos naudojimo Lietuvos traukiniuose atkartoja ilgesnį diskursą apie valstybinės kalbos ir tautinių mažumų kalbų santykį bei geopolitinius aspektus. Situacijos paaiškinimas iš LTG Link pusės leidžia tikėtis greito techninių sprendimų įgyvendinimo, kurie atitiks tiek visuomenės lūkesčius, tiek valstybės politikos gaires.
Šis atvejis žymi svarbų etapo žingsnį Lietuvos viešojo transporto modernizacijos ir identiteto stiprinimo kelyje – aiškiau apibrėžiant, kokias kalbas ir kokiomis aplinkybėmis leidžiama vartoti viešojoje erdvėje, kartu skatinant viešą įsipareigojimą gerbti valstybės suverenumą ir kultūros vertybes.