Šeštadienio rytą prodiuseris Dominykas Kubilius socialiniuose tinkluose sukritikavo tai, kad kai kuriuose Lietuvos geležinkelių traukiniuose keleiviams vis dar rodoma informacija rusų kalba. Į jo įrašą netruko sureaguoti visuomenė, o situaciją pakomentavo ir LTG Link atstovai.
D. Kubilius suabejojo rusų kalbos naudojimo tinkamumu
Prodiuseris atkreipė dėmesį į traukiniuose matomas iškabas ir kitą informaciją rusų kalba. Jo vertinimu, toks sprendimas kelia nepamatuotų emocijų ir nėra suderinamas su Lietuvos pozicija Rusijos, pripažįstamos agresore bei teroristine valstybe, atžvilgiu. „Tai pasaulyje pripažinta nauja tarptautinė kalba?“ – retoriškai klausė D. Kubilius.
Pasak jo, dabartinė geopolitinė situacija neleidžia rusų kalbai būti populiarinamai ar skatinamai, ypač valstybės prižiūrimame viešajame transporte. Kartu prodiuseris pripažino teigiamus Lietuvos geležinkelių pokyčius. „Lietuvos geležinkeliais tikrai yra kuo žavėtis – kaip jie pasikeitė, kaip pasitempė, kaip patogu jais keliauti. Tačiau jei jau modernizavotės, kodėl informacinės lentos vis dar reklamuoja kalbą, kuri yra okupacijos simbolis?“ – klausė jis.
Kubilius taip pat teigė, kad rusakalbė bendruomenė yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje, tačiau lietuvių kalbos supratimas turėtų būti laikomas būtina integracijos sąlyga. Jo nuomone, per tris nepriklausomybės dešimtmečius visi gyventojai turėjo galimybę išmokti valstybinę kalbą, todėl argumentas informaciją traukiniuose papildomai pateikti rusų kalba jam atrodo nepriimtinas.
LTG Link: rusų kalba ekranuose atsiranda dėl techninės klaidos
Į kilusią diskusiją reagavo LTG grupės viešųjų ryšių vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė. „Delfi“ ji paaiškino, kad LTG Link palaiko lietuviškumą ir nesiremia jokios agresyvios valstybės politika. Anot jos, konkretus atvejis susijęs ne su sąmoningu sprendimu, o su technine problema.
Atstovės teigimu, vienoje seniausių traukiniuose naudojamų informacinių sistemų įdiegti gamintojo nustatymai. Prieš kelionę mašinistas šią sistemą turi paleisti rankiniu būdu, tačiau ji įsijungia su gamykliniais nustatymais, kurių pakeisti nėra galimybės.
Dėl to ekranuose automatiškai pasirodo pranešimai rusų kalba.
Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė informavo, kad problemą ketinama išspręsti artimiausiu metu. Šiais metais eksploatuoti numatomi 9 elektriniai ir 6 bateriniai „Stadler“ traukiniai, todėl senesnių traukinių su minėtais nustatymais bus atsisakyta. Naujuose traukiniuose keleiviams skirta informacija bus pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, kaip numato galiojančios valstybinės taisyklės.
Diskusija dėl rusų kalbos viešojoje erdvėje
Savo įraše D. Kubilius taip pat paminėjo Vilniaus savivaldybės sprendimus, kuriais mažinamas rusų kalbos vartojimas viešajame sektoriuje. Savivaldybės interneto svetainėje nebelikus rusų kalbos pasirinkimo, klientų aptarnavimo sistemose nepriimami rusų kalba pateikiami prašymai ir skundai. Darbuotojai šią kalbą gali vartoti tik žodžiu ir tais atvejais, kai patys ja kalba.
Šie sprendimai siejami su Lietuvos siekiu stiprinti lietuvių kalbos vartojimą ir mažinti rusų kalbos įtaką visuomenėje, atsižvelgiant į geopolitines grėsmes bei saugumo užtikrinimą regione.
Rusų kalbos vartojimas viešojoje erdvėje išlieka diskusijų objektu. Vieni pabrėžia poreikį atsižvelgti į tautines mažumas, kiti laikosi griežtesnės pozicijos, susijusios su nacionaliniu saugumu ir kalbine integracija.
Techninis sprendimas turėtų pakeisti situaciją traukiniuose
D. Kubiliaus kritika atkreipė dėmesį į rusų kalbos naudojimą Lietuvos traukiniuose ir platesnį klausimą, kaip viešajame transporte turėtų būti derinami valstybinės kalbos, tautinių mažumų bei geopolitiniai aspektai.
LTG Link paaiškinimas rodo, kad rusų kalba senesnių traukinių ekranuose atsiranda dėl gamyklinių informacinės sistemos nustatymų. Planuojamas techninis atnaujinimas ir naujų traukinių naudojimas turėtų užtikrinti, kad keleiviams informacija būtų pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.