Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti spręsti ne tik antsvorio, bet ir su juo siejamų ligų problemas. Trijų vaikų mama Ugnė Radzevičienė šiandien sveria 49 kilogramus, nors anksčiau jos svoris siekė 130 kilogramų. Moteris pabrėžia, kad tokį rezultatą lėmė ne griežtos dietos, o ilgalaikiai kasdienių įpročių pokyčiai.
Sulaukusi 43-ejų Ugnė pasirinko naują profesinį kelią: atsisakė sėkmingos teisininkės karjeros, baigė dietetikos studijas ir pradėjo konsultuoti žmones mitybos klausimais. Jos įsitikinimu, greitų sprendimų ar stebuklingų vaistų nėra. „Niekur pasaulyje mes nerasime tokios piliulės, kurią išgėrus viskas susitvarkytų.“
Asmeninė patirtis paskatino padėti kitiems
Didžiausias svoris Ugnės gyvenime atsirado nėštumų metu. Pagimdžiusi trečią vaiką ji taip ir nesugrįžo prie ankstesnio svorio. Nors moteris mylėjo šeimą ir turėjo užtikrintą finansinę padėtį, ji jautėsi tarsi įkalinta savo kūne – tiek fiziškai, tiek emociškai.
Ši patirtis paskatino ją keisti gyvenimą ir pasirinkti naują veiklos kryptį. Dėl to šiandien Ugnė teigia galinti geriau suprasti žmones, kurie susiduria su panašiais sunkumais, ir konsultuodama juos išlieka empatiška.
Dietos reikalingos ne kiekvienam
Dietistė nesutinka su požiūriu, kad dietos yra tinkamos visiems ir bet kokiomis aplinkybėmis. „Dietas specialistai rekomenduoja tik tada, kai žmogus serga lėtinėmis ar ūmiomis ligomis.“ Jos manymu, daug svarbiau pasirinkti subalansuotą mitybą, pritaikytą konkrečiam žmogui, jo sveikatos būklei, ligoms ir gyvenimo sąlygoms.
Ugnė taip pat ragina atsisakyti įsitikinimo, kad sveika mityba yra beskonė ir monotoniška. „Mitas, kad sveika mityba – tik tarkuotas kopūstas. Yra begalė saldumynų, kurie nekenkia sveikatai,“ – aiškina dietistė. Jos teigimu, atidžiai skaitant produktų etiketes galima išvengti sveikatai nepalankių medžiagų ir pasirinkti organizmui tinkamesnį maistą.
Cukrinio diabeto kontrolė neatsiejama nuo gyvensenos
1922 metais atradus insuliną, cukrinis diabetas tapo kontroliuojama liga, tačiau ji vis dar neretai nustatoma per vėlai.
Ligos valdymui būtinas visapusiškas požiūris, apimantis ne tik medicininį gydymą.
Endokrinologas profesorius Jonas Čeponis teigia, kad dauguma nutukimo atvejų nėra susiję su genetinėmis ligomis ar endokrinologinėmis priežastimis. Dažniausiai svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo būdas. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę, todėl jiems didėja cukrinio diabeto, širdies ligų ir kitų komplikacijų rizika.
Pacientams padėti siekiama pirmajame Lietuvoje specializuotame Oskaro Minkovskio cukrinio diabeto centre. Jame sveikatos priežiūra derinama su moksliniais ir akademiniais tyrimais, o pacientams sudaromos individualizuotos programos. Jos apima gydymą ir nuolatinę pagalbą keičiant gyvenseną.
Informaciją svarbu pritaikyti kasdienybėje
Profesorius Jonas Čeponis pabrėžia, kad vien išgirstos žinios savaime pokyčių nesukuria. „Neužtenka, kad žmogus išgirstų, reikia, kad jis sugebėtų daryti, ką išgirdo, išmoko ir pritaikytų tai kasdien.“
Ilgalaikiam gydymui reikalingas nuoseklus paciento, jo artimųjų ir specialistų bendradarbiavimas. Svarbūs ne tik vaistai, bet ir fizinis aktyvumas, emocinė sveikata, mitybos pasirinkimai bei nuolatinė gyvensenos korekcija.
Būtent tokiais principais grindžiama ir Oskaro Minkovskio cukrinio diabeto centro misija – suteikti pacientams žinių bei praktinių įrankių, padedančių gyventi visavertį gyvenimą, neaukojant sveikatos.
Pokyčiai prasideda nuo atsakomybės už savo sveikatą
Ugnės Radzevičienės istorija rodo, kad net ir dideli pokyčiai yra įmanomi, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir nuosekliai keičia įpročius. Antsvoris bei su juo susijusios ligos nėra neišvengiamos: kartu su gydytojais ir dietistais galima sudaryti individualų planą, kuris padėtų mažinti svorį, gerinti gyvenimo kokybę ir siekti ilgesnio gyvenimo.