Depresija gali pasireikšti ne tik liūdesiu ar apatija. Šis įvairiomis formomis pasireiškiantis sutrikimas neretai paveikia žmogaus darbingumą ir gyvenimo kokybę, o netipiniai požymiai gali apsunkinti ligos atpažinimą. Todėl svarbu žinoti, kaip depresija pasireiškia skirtingose grupėse, kokios jos formos laikomos sunkesnėmis ir kokios gydymo galimybės šiandien taikomos.
Netipiniai simptomai gali klaidinti
Pagalbos paieška kartais užtrunka, kai depresijos požymiai neatitinka įprasto įsivaizdavimo apie apatiją. Gydymui atspari ar maskuota depresija gali pasireikšti neaiškios kilmės skausmais, pavyzdžiui, raumenų ar sąnarių skausmu. Galimi ir priešingi, netikėti simptomai – padidėjęs libido ar svorio augimas, o ne dažniau su depresija siejamas svorio kritimas.
„Tai gali būti neaiškios kilmės skausminiai sindromai, pavyzdžiui, raumenų ar sąnarių skausmas… Taip pat tai gali būti ir visiškai netikėti sindromai: ne visų apkalbėta apatija bei svorio kritimas, bet atvirkščiai: padidėjęs libido ir svorio augimas. Visais šiais atvejais neretai kreipiamasi į ne tos srities specialistus, todėl sugaištama nemažai gydymui svarbaus laiko“.
Dėl netipinių požymių pacientams kartais atliekami ilgai trunkantys, tačiau ne į psichikos sveikatos priežastį orientuoti tyrimai. Tai gali atitolinti tinkamos pagalbos pradžią.
Melancholinė depresija gali greitai sekinti organizmą
Viena sunkiausių depresijos formų laikoma melancholinė depresija. Jai būdingas visiškas susidomėjimo veikla praradimas – žmogaus nebeveikia jokie kasdieniai stimulai, o emocinė reakcija neatsiranda net trumpam.
„Melancholinės depresijos atveju žmogus praranda susidomėjimą bet kokia veikla, jokie gyvenimiški stimulai negali sužadinti jo reakcijos, emocijų net laikinai. Kadangi valgymas taip pat yra savotiškas stimulas, dažniausiai sutrinka ir mitybos funkcijos, organizmas ganėtinai greitai senka. Tai yra labai sunki depresinė būklė, kuriai išgydyti reikia visų įmanomų intervencijų“.
Tokiai būklei gali prireikti intensyvaus medicininio palaikymo, hospitalizacijos ir kelių gydymo būdų derinio.
Gydymo galimybės: nuo pagalbos krizės metu iki ilgalaikio stabilizavimo
Sunkioms depresijos formoms gydyti pastaraisiais metais pasitelkiamos ir greičiau veikiančios priemonės. Viena jų – esketaminas. „Tai yra esketaminas – nuskausminanti medžiaga naudojama anesteziologijoje. Esketamino išskirtinumas ir pagrindinis privalumas yra greitas poveikis“.
Tokios terapijos gali padėti greičiau sumažinti gyvybei pavojingus simptomus ir suteikti laiko tolesnei psichoterapijai bei būklės stabilizavimui.
Į ką atkreipti dėmesį paaugliams ir po gimdymo
Paauglių depresija ne visada pasireiškia liūdesiu. Ji gali būti susijusi su sunkumais valdant impulsus, dažnais konfliktais, taip pat mitybos ar mėnesinių ciklo pokyčiais. Dėl to elgesio pokyčius svarbu vertinti ne atskirai, o atsižvelgiant į bendrą jauno žmogaus būklę.
Gimdyvės taip pat priskiriamos prie rizikos grupių. „Pogimdyvinės depresijos neretai vadinamos „bipolinėmis“ dėl jas lydinčių nuotaikos svyravimų. Tokios depresijos atvejį sunkiau pastebėti būtent dėl to, kad laikini nuotaikos pagerėjimai sukuria iliuziją esą asmens būsena gerėja“.
Šeimos nariams ir sveikatos priežiūros specialistams svarbu stebėti elgesio bei nuotaikos pokyčius ir paskatinti kreiptis pagalbos kuo anksčiau.
Ryšys su lėtinėmis ligomis ir medžiagų vartojimu
Depresija gali būti susijusi su kitomis somatinėmis ligomis, tarp jų – endokrininiais sutrikimais, diabetu ir kepenų ligomis. Lėtinės būklės bei vartojami vaistai gali veikti medžiagų apykaitą ir prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo.
Rizikai įtakos turi ir genetika: šeiminė anamnezė ją didina. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas situaciją gali dar labiau apsunkinti, todėl gydant būtina atsižvelgti į abi problemas.
Įvairių depresijos formų atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į specialistus didina galimybę parinkti tinkamą gydymą bei išsaugoti darbingumą. Sėkmingai pagalbai svarbus kompleksinis požiūris, apimantis medikamentus, psichoterapiją ir socialinę paramą.