Ilgiau nei valandą trunkantis rytinis kūno sustingimas, patinę rankų ar kojų sąnariai ir nepraeinantis skausmas – simptomai, kurių nereikėtų nustumti į šalį. Jie gali rodyti reumatoidinio artrito pradžią. Tai autoimuninė liga, galinti palaipsniui ardyti sąnarius ir pažeisti vidaus organus, tačiau anksti nustačius diagnozę bei pradėjus tinkamą gydymą galima reikšmingai pakeisti jos eigą.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Reumatoidinis artritas dažnai prasideda simetrišku sąnarių tinimu, skausmu ir rytais juntamu sustingimu. Pastarasis kartais trunka ne minutes, o kelias valandas. Dažniausiai nukenčia plaštakų, pėdų ir kelių sąnariai.
Jeigu skausmas išlieka mėnesį ar ilgiau, o priešuždegiminiai vaistai nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kai uždegimas apima daug sąnarių ir pasireiškia abiejose kūno pusėse, šeimos gydytojas turėtų pacientą nusiųsti reumatologo konsultacijai.
Apie ligos sudėtingumą, jos atpažinimą ir gydymą kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reumatologijos klinikos docente gydytoja Margarita Pileckyte.
Ligos priežastys nėra vienos
Tiksli reumatoidinio artrito priežastis iki šiol nenustatyta. Tyrimai rodo, kad ligai išsivystyti įtakos gali turėti paveldimumo ir aplinkos veiksnių derinys. Prie vidinių veiksnių priskiriami genai, o išoriniai gali būti lėtinės infekcijos, burnos ertmės ar plaučių infekcijos, tam tikri virusai, žarnyno mikrobiota ir rūkymas.
Moterys šia liga serga dažniau. Tam įtakos gali turėti hormonų svyravimai, ypač menopauzės laikotarpiu. Kita vertus, nėštumo metu kai kurių moterų būklė gali pagerėti.
Gydymui pasitelkiama ir biologinė terapija
Reumatoidinio artrito gydymas yra kompleksinis. Iš pradžių priešuždegiminiai vaistai padeda mažinti skausmą ir sąnarių tinimą, tačiau vien jų nepakanka ligos progresavimui sustabdyti. Tam skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai.
Reumatologijoje svarbiu proveržiu tapo biologinė, arba taikinių, terapija.
Ji veikia konkrečias molekules, susijusias su uždegimo procesu.
Biologinė terapija Lietuvoje taikoma daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos kompensavimas ir prieinamumas tebėra riboti. Daugelyje Europos šalių šis gydymas pasiekiamas plačiau, todėl pacientai jį gali pradėti anksčiau ir gydomi efektyviau. Valstybinė ligonių kasa gydymą kompensuoja tik daliai pacientų, tad medikai ne visada gali skirti optimalų gydymą visiems, kuriems jo reikia.
Gydymo pradžiai svarbus pirmasis ligos laikotarpis
Specialistai kalba apie vadinamąjį galimybių langą. Pirmaisiais ligos metais, ypač per 6–12 savaičių nuo simptomų pradžios, agresyvus gydymas gali gerokai pristabdyti ligą ir apsaugoti sąnarius.
Jei reumatoidinis artritas yra agresyvus, o pacientas laiku negauna šiuolaikinio gydymo, jis per gana trumpą laiką gali prarasti darbingumą ir net atsidurti neįgaliųjų vežimėlyje. Dėl ilgai trunkančio uždegimo taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, prastėja gyvenimo kokybė ir trumpėja gyvenimo trukmė.
Lietuvoje reumatoidiniu artritu serga apie 12,5 tūkst. žmonių. Šia liga sergančių žmonių neįgalumas yra didesnis, o vidutinis nedarbingumo laikotarpis gerokai ilgesnis nei dėl kitų ligų.
Ligą padeda valdyti ir kasdieniai įpročiai
Nors reumatoidinio artrito visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, šiuolaikiniai gydymo metodai gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Svarbūs ligos prevencijos ir valdymo elementai yra ankstyva diagnostika, infekcijų gydymas, tinkama dantų priežiūra, sveika mityba ir fizinis aktyvumas.