Nutukimas Lietuvoje ir visame pasaulyje tampa vis dažnesne lėtine liga. Ji daro įtaką ne tik žmogaus išvaizdai, bet ir sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Nutukimas didina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, sąnarių degeneracinių pakitimų ir kai kurių vėžio formų riziką.
Lietuvoje daugiau nei pusė suaugusiųjų turi antsvorio, o reikšmingai daliai diagnozuojamas nutukimas. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skelbia, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius nutukusių žmonių skaičius pasaulyje išaugo kelis kartus.
Bariatrinės operacijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje taikoma tvarka, pagal kurią tam tikriems pacientams bariatrinės operacijos gali būti apmokamos Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis. Šis gydymo būdas laikomas vienu veiksmingiausių esant sunkiam nutukimui – jis gali padėti reikšmingai sumažinti kūno masę ir pagerinti su nutukimu susijusių ligų eigą.
„Tai labai svarbus žingsnis gydant nutukimą – ligą, kurią ilgą laiką daugelis laikė tik estetine problema. Šiandien žinome, kad tai rimtas sveikatos sutrikimas, galintis lemti daugybę kitų ligų, todėl valstybės parama pacientams yra itin reikšminga“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, prof. dr. Linas Venclauskas.
Kokiais atvejais galima pretenduoti į kompensuojamą gydymą?
Operacija gali būti skiriama pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 40 ar didesnis, net jei jie neturi kitų ligų. Taip pat ji gali būti taikoma tuomet, kai KMI siekia nuo 35 ir kartu nustatomos reikšmingos gretutinės sveikatos problemos:
- cukrinis diabetas;
- arterinė hipertenzija;
- miego apnėja;
- metabolinis sindromas;
- sąnarių degeneracinės ligos;
- policistinių kiaušidžių sindromas.
Prieš priimant sprendimą dėl operacijos pacientui atliekama išsami medicininė apžiūra. Reikalingos įvairių specialistų, tarp jų endokrinologo, dietologo, gastroenterologo ir, prireikus, psichiatro, išvados.
„Atrankos procesas yra griežtas ne be priežasties.
Mes norime būti tikri, kad sprendimas yra priimtas atsakingai ir pacientui bus užtikrintas maksimalus rezultatas“, – aiškina L. Venclauskas.
Chirurgija keičia ne tik skrandžio tūrį
Dietos ir fizinio aktyvumo ne visada užtenka ilgalaikiam rezultatui pasiekti, ypač kai KMI yra itin aukštas. Bariatrinės operacijos gali sumažinti skrandžio tūrį arba pakeisti maisto įsisavinimą, taip pat paveikti hormoninį metabolizmą. Dėl to pacientai greičiau pajunta sotumą ir suvartoja mažiau maisto.
Klinikinių tyrimų duomenimis, daugeliui pacientų po operacijos pavyksta ilgą laiką kontroliuoti svorį. Kai kuriais atvejais pasiekiama cukrinio diabeto remisija, pagerėja kraujospūdis, lipidų profilis, fizinis aktyvumas ir psichologinė savijauta.
Po operacijos būtina keisti įpročius
Vis dėlto pati operacija nėra galutinis gydymo etapas. Ji suteikia pacientui naują galimybę, tačiau ilgalaikis rezultatas priklauso ir nuo jo pastangų.
„Operacija – tai starto linija, o ne finišas. Chirurgas gali pakeisti skrandžio dydį, tačiau paciento atsakomybė yra pakeisti savo įpročius. Tik tada rezultatai išliks ilgalaikiai“, – pabrėžia prof. dr. L. Venclauskas.
Po gydymo svarbūs mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas, reguliarus lankymasis kontrolinėse konsultacijose ir psichologinė pagalba.
Operacijos laukimo laikas priklauso nuo pasirinktos gydymo įstaigos. Kai kur pacientas gali būti operuojamas per kelis mėnesius, tačiau kitur procesas užtrunka dėl išankstinių konsultacijų ir tyrimų. Valstybės finansuojama galimybė gali būti reikšminga pagalba žmonėms, kuriems nutukimas kelia didelę grėsmę sveikatai.
Investicijos į tokį gydymą gali padėti mažinti lėtinių ligų naštą, gerinti gyventojų darbingumą ir ilgainiui sumažinti medicinines išlaidas bei nedarbo dienų skaičių.
Apie bariatrinio gydymo galimybę svarstantys žmonės pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis nukreips pas reikiamus specialistus ir paaiškins tolesnius veiksmus.