Užsitęsęs kosulys gali būti bronchito požymis: kada kreiptis į gydytoją

Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, priskiriamas prie dažniausių kvėpavimo takų ligų. Jis gali pasireikšti sausu arba produktyviu kosuliu, nugaros ir raumenų skausmais, bendru silpnumu bei karščiavimu. Pagal trukmę ir priežastis bronchitas skirstomas į ūminį ir lėtinį.

Ūminis bronchitas dažniausiai būna trumpalaikis ir neretai susijęs su virusine infekcija. Kiekvienais metais, ypač žiemą, juo suserga apie 5 proc. suaugusiųjų. Ligai progresuojant kosulys gali sustiprėti naktį, atsiranda klampių gleivių, o simptomai kartais išlieka 10–14 dienų ar dar ilgiau.

Lėtiniam bronchitui būdingas ilgai trunkantis kosulys ir dažni paūmėjimai. Ši ligos forma paprastai siejama su ilgalaikiu rūkymu ar kitais kvėpavimo takus dirginančiais veiksniais. Ji gali bloginti gyvenimo kokybę ir komplikuotis plaučių funkcijos sutrikimu.

Kada kosulys turėtų kelti nerimą?

Apie bronchitą gali signalizuoti ne tik kosulys, bet ir pasikeitęs kvėpavimas. Dusulys, švokštimas ar traškantys garsai krūtinėje rodo, kad uždegimas galėjo paveikti mažesnius kvėpavimo takus. Svarbu stebėti ir atsikosėjamas gleives: gelsva ar žalsva jų spalva, taip pat kraujo priemaišos yra priežastis kreiptis į gydytoją.

Nedidelis karščiavimas ir bendras silpnumas dažnai lydi ūminį bronchitą. Vis dėlto aukšta temperatūra ar stiprus krūtinės skausmas reikalauja skubiai įvertinti sveikatos būklę. Pasikartojančio arba ilgai nepraeinančio kosulio nereikėtų ignoruoti, nes jis gali būti lėtinio bronchito ar astmos požymis.

Kaip nustatoma ligos priežastis?

Įvertinęs simptomus, gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, spirometriją arba gleivių tyrimus. Tokie tyrimai padeda atmesti plaučių uždegimą, dar vadinamą pneumonija, ir kitas rimtas būkles.

Bronchito simptomų lengvinimas

Ūminio bronchito metu savijautą gali pagerinti poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, šilti gėrimai, pavyzdžiui, žolelių arbata su medumi, ir vitaminų turtingas maistas, įskaitant naminius sultinius.

Garų inhaliacijos kai kuriais atvejais gali palengvinti simptomus, tačiau jas atliekant būtina saugotis nudegimų. Aromatinės medžiagos ir garai gali trumpam sumažinti nosies užgulimą, bet nepašalina pagrindinės ligos priežasties.

Vaistai parenkami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus. Bronchodilatatoriai gali būti skiriami tuomet, kai vargina švokštimas ir yra susiaurėję kvėpavimo takai. Antibiotikai reikalingi tik įtarus bakterinę infekciją. Kortikosteroidai ir inhaliuojamieji vaistai gali būti naudojami sergant lėtiniu bronchitu, taip pat astmos ar bronchų obstrukcijos atvejais.

Kraujingos gleivės, stiprus dusulys ar aukšta temperatūra – priežastys nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip sumažinti bronchito riziką?

  • nevartoti tabako;
  • vengti užteršto oro;
  • rizikos grupėms skiepytis nuo gripo ir pneumokokų;
  • stiprinti imuninę sistemą;
  • tinkamai gydyti lėtines ligas.

Anksti nustatyta liga ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *