Inkstai organizme atlieka ne vieną svarbią užduotį: pašalina toksinus ir skysčių perteklių, palaiko druskų bei kalio pusiausvyrą, gamina eritropoetiną ir dalyvauja reguliuojant kraujospūdį bei vitaminą D. Todėl sutrikusi jų veikla gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Problema ta, kad pirmieji požymiai neretai būna neryškūs arba primena kitų ligų simptomus.
Inkstų ligos gali ilgai nepasireikšti
Inkstų sutrikimai kartais progresuoja be aiškių simptomų. Riziką gali didinti greitas gyvenimo tempas, mažas fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas ir senėjimas. Pastebėjus neraminančius pokyčius, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Inkstų funkcijai įvertinti gali būti atliekami kraujo kreatinino, eGFR ir šlapimo tyrimai. Laiku pradėtas gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
- Tinimas. Kojų, kulkšnių ar veido tinimas gali atsirasti dėl organizme besikaupiančių skysčių. Jei paspaudus pirštu odoje lieka įdubimas, kuris ilgai neišsilygina, reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Pasikeitęs šlapinimasis. Apie galimus sutrikimus gali signalizuoti pakitęs šlapinimosi dažnis, kiekis ar šlapimo spalva. Šlapimas gali tapti tamsesnis ar putotas, o šlapintis, ypač naktimis, gali tekti rečiau.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Inkstai gamina eritropoetiną, skatinantį raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Sumažėjus šio hormono, gali išsivystyti mažakraujystė, todėl audiniai gauna mažiau deguonies ir vargina nuovargis.
- Apetito stoka, pykinimas ar vėmimas. Sutrikus inkstų veiklai, organizme gali kauptis kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, šlapalas ir kreatininas. Jos gali dirginti virškinimo traktą.
- Niežtinti ar išberta oda. Nepašalintos organizmo atliekos gali paveikti odą ir sukelti niežulį, sausumą ar bėrimus.
- Sunkiau susikaupti ir trūkti oro. Mažakraujystė gali sumažinti deguonies patekimą į smegenis, o plaučiuose susikaupę skysčiai gali lemti dusulį. Kvėpavimo sutrikimus būtina įvertinti, taip pat atkreipiant dėmesį į inkstų funkciją.
- Šaltkrėtis ir pakilusi temperatūra. Kai kuriais atvejais inkstų infekcijos ar uždegimas gali pasireikšti karščiavimu bei drebuliu.
- Padidėjęs kraujospūdis. Inkstai prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo, todėl jų veiklos sutrikimas gali sukelti hipertenziją arba apsunkinti jau diagnozuoto padidėjusio kraujospūdžio kontrolę.
- Amoniako kvapas ar metalo skonis burnoje. Esant uremijai, kraujyje kaupiasi šlapalas. Dėl to gali pasikeisti seilių kvapas ir skonio pojūtis.
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje ar šonuose. Tokį skausmą gali sukelti inkstų akmenys, infekcijos arba paveldimos ligos, tarp jų – policistinė inkstų liga.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kelis išvardytus požymius, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Dažniausiai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, matuojamas kraujospūdis, o prireikus atliekama echoskopija. Ankstyvas sutrikimų nustatymas ir rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas bei hipertenzija, kontrolė gali reikšmingai pagerinti ilgalaikę būklę.