Bulvės ne visada turėtų būti vertinamos kaip produktas, didinantis 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Australijos mokslininkų atlikta analizė parodė, kad svarbu ne tik tai, kiek bulvių suvalgoma, bet ir kokiu būdu jos paruošiamos.
Analizuoti daugiau nei 54 tūkst. žmonių duomenys
Edith Cowan universiteto Mitybos ir sveikatos inovacijų tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Nicolos Bondonno, nagrinėjo ryšį tarp daržovių vartojimo ir 2 tipo cukrinio diabeto paplitimo. Atskirai vertinta, ar bulvių valgymas iš tiesų susijęs su didesne šios ligos rizika.
Į tyrimą įtraukti 54 tūkst. savanorių nuo 50 iki 64 metų. Jie anksčiau buvo dalyvavę Danijoje atliktame tyrime, kuriame buvo vertinama mitybos įtaka vėžio ir kitų lėtinių ligų paplitimui. Tokia anksčiau sukauptų duomenų analizė yra įprasta moksliniuose tyrimuose.
Dalyviai užpildė 192 klausimų anketą apie savo mitybos įpročius ir įvairių produktų vartojimo dažnumą. „Maisto ir maistinių medžiagų suvartojimas buvo įvertintas naudojant standartinius receptus ir programinę įrangą“, – paaiškino tyrimo bendraautorius, doktorantas Pratikas Pokharelis.
Virtos bulvės su didesne diabeto rizika nesusietos
Duomenų analizė parodė, kad daugiausiai daržovių valgę žmonės turėjo 21 proc. mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu nei tie, kurie daržovių vartojo mažiausiai.
Vertinant vien bulves, rezultatas buvo kitoks: daugiausiai jų valgiusios grupės rizika buvo 9 proc. didesnė, palyginti su mažiausiai bulvių vartojusiais dalyviais. Tačiau detalesnė analizė atskleidė, kad reikšmingą vaidmenį atliko patiekalų sudėtis ir gaminimo būdas.
Virtų bulvių vartojimas nebuvo susijęs su didesne diabeto rizika. Tyrėjų vertinimu, nepalankesnius rezultatus galėjo lemti bulvių košė, dažnai ruošiama su sviestu ir grietine, taip pat skrudintos bulvytės bei bulvių traškučiai.
„Virtos bulvės nebėra siejamos su diabetu“, – pranešime cituojamas P. Pokharelis.
Svarbūs ir kiti kasdienės mitybos įpročiai
Tyrimas taip pat išryškino jau anksčiau nustatytas sąsajas.
Didesnė cukrinio diabeto rizika buvo siejama su gausesniu raudonos mėsos, sviesto, gazuotų ir saldintų gėrimų vartojimu. Tai rodo, kad sveikatai svarbus visas žmogaus mitybos modelis, o ne vienas atskiras produktas.
Specialistai taip pat primena, kad daugelio žmonių racione daržovių vis dar per mažai. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vaisiams ir daržovėms skirti pusę kiekvieno valgymo lėkštės.
P. Pokharelis teigia, kad subalansuotą mitybą lengviau užtikrinti renkantis įvairesnius produktus. „Gerai baltuosius ryžius ir makaronus pakeisti virtomis bulvėmis, nes jose yra skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Taip į savo racioną įtrauksite daugiau daržovių“, – patarė specialistas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „iš bulvių gauname ir kitų maistinių medžiagų, kurių nerasime nei baltuosiuose ryžiuose, nei makaronuose“. Rafinuotuose grūduose skaidulų yra nedaug, todėl jie, pasak tyrimo autoriaus, nėra tinkamiausias pasirinkimas kasdienei mitybai.
Tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai
Medicinos žurnale „Diabetes Care“ paskelbta analizė turi ir apribojimų. Tyrėjai rėmėsi pačių dalyvių pateikta informacija, kurios tikslumas gali būti ribotas. Be to, mitybos anketa buvo pildyta tik vieną kartą, todėl nebuvo galima nustatyti, kaip dalyvių valgymo įpročiai laikui bėgant keitėsi.
P. Pokharelis nurodė, kad pakartotinės apklausos padėtų tiksliau įvertinti žmonių mitybą. Tyrimas buvo perspektyvinis – liga ar kita su sveikata susijusi baigtis pasireiškė jau prasidėjus stebėjimui. Todėl mokslininkai negali tvirtai įrodyti priežastinio ryšio ir vienareikšmiškai teigti, kad mažesnis daržovių vartojimas sukelia diabetą.
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad sveikatai įtakos turi ne tik pasirinktas maistas, bet ir jo paruošimo būdas. Būtent ši aplinkybė gali būti svarbi vertinant bulvių vietą subalansuotoje mityboje.
Parengta pagal „Fox News“ informaciją.