Budrio ir Vengrijos ministro ginčas dėl rusiškos naftos atskleidė ES skirtis

Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymas apie rusišką naftą perkančias valstybes sukėlė aštrią diplomatinę reakciją iš Vengrijos. Į ministro kritiką atsakęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Baltijos šalis paklusnumu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ginčo centre atsidūrė skirtingas požiūris į energetinę priklausomybę nuo Rusijos, politinį savarankiškumą ir Europos Sąjungos sankcijas. K. Budrys pabrėžė moralinę bei politinę atsakomybę, o Vengrija pareiškė neketinanti priimti išorinių nurodymų dėl naftos pirkimo.

Vengrija atmetė kritiką

„Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (…). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę, jos šoka taip, kaip Zelenskis joms groja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė P. Szijjarto.

Vengrijos užsienio reikalų ministras taip pat teigė, kad jo šalis pati turi spręsti, iš kur įsigyti energijos išteklius. „Mums niekas negali nurodinėti, iš kur pirkti ar jos nepirkti, ir niekas negali priversti mūsų pirkti naftą brangiau nei iki šiol! (…) kitaip nei Baltijos šalių gyventojai, mes priešinamės Zelenskio šantažui ir giname savo suverenitetą!“ – P. Szijjarto.

Naftos kainos tapo politinio ginčo dalimi

Diskusijos paaštrėjo augant naftos kainoms pasaulinėse rinkose. Tam įtakos turėjo tarptautinė situacija: Iranas blokavo Hormūzo sąsiaurį ir vykdė išpuolius prieš Persijos įlankos šalių naftos infrastruktūrą.

Šiomis aplinkybėmis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino laikinai sustabdyti sankcijas Rusijos energijos eksportui. Tokiu būdu, jo vertinimu, būtų galima sumažinti šalies vidaus energetines sąnaudas.

K. Budrys šį siūlymą sukritikavo ir ragino Europos Sąjungą nepasiduoti trumpalaikei pagundai mažinti kainas. Ministro teigimu, toks sprendimas gali reikšti politinę priklausomybę arba tarpininkavimą Maskvai.

„Matome, kokia yra pigesnės naftos kaina atskirų valstybių atveju Europos Sąjungoje – tai yra politinė autonomija, tai yra agentavimas Rusijai tam tikrose situacijose.

Man būtų gėda gyventi, dirbti tokiai valstybei, kuri dėl keletu dolerių pigesnės naftos barelio kainos darytų tokius dalykus, kur aš matau, yra verčiami daryti kiti“, – teigė K. Budrys.

Sankcijos ir energetinio saugumo klausimai

Europos Sąjunga rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais. Taip pat ribojami keli tiekimo kanalai: eksportas vamzdynais per Ukrainą į kai kurias šalis faktiškai blokuotas nuo šių metų sausio.

Šie ribojimai ir besikeičianti geopolitinė padėtis kelia klausimų dėl tiekimo saugumo, alternatyvių tiekėjų bei ilgalaikės Europos energetinės nepriklausomybės.

Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pažymėjo, kad nuo karo Irane pradžios Maskva iš naftos pardavimų kasdien gauna papildomai apie 150 mln. JAV dolerių. Šios pajamos didina Rusijos finansines galimybes ir apsunkina ES pastangas suderinti ekonominius poreikius su strateginiais bei politiniais tikslais.

Debatai dėl sankcijų, alternatyvių energetikos sprendimų ir bendros Europos energetikos politikos, tikėtina, išliks intensyvūs. Energetika tebėra viena svarbiausių geopolitinių sprendimų sričių, kurioje susiduria ekonominiai interesai, valstybių suverenitetas ir politinė atsakomybė.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *