Bruknė nuo seno minima ne tik liaudies pasakojimuose, bet ir liaudies bei mokslinės medicinos praktikoje. Legenda byloja, kad kregždutė žmogui nešė nemirtingumo skysčio lašus, tačiau vapsvai ją įgėlus šie nukrito ant bruknės, pušies ir kedro. Esą todėl šie augalai žaliuoja ištisus metus. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) vertinama dėl uogų ir lapų.
Bruknių lapų ir uogų rinkimas
Medicininiais tikslais naudojami bruknių lapai bei uogos. Pavasarį, dažniausiai balandį ir gegužę, renkami pernykščiai lapai. Vasarą užaugę lapai skinami rudenį, rugsėjo–lapkričio mėnesiais, jau nuskynus uogas. Vasarą surinkta lapų žaliava džiūdama neretai patamsėja ir gali prarasti dalį naudingųjų savybių, todėl ji tinkama ne visada.
Lapai ir šakelės džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Namuose geriau džiovinti nesmulkintus lapus, surištus į šluoteles – taip vaistingosios medžiagos išsaugomos geriau. Uogos renkamos visiškai sunokusios, nepusžalės. Jos džiovinamos džiovykloje arba orkaitėje 50–60 °C temperatūroje.
Sudėtis ir laikymas
Bruknėse aptinkama natūralių cukrų, pektinų, vitaminų C, P ir B grupės, karotino, geležies, kalio bei kalcio. Uogose esanti benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl jos natūraliai atsparios puvimui ir net nedžiovintos gali ilgai išsilaikyti.
Ruošiant bruknių sultis arba šaldant uogas, patariama nepadauginti cukraus. Per didelis jo kiekis gali pakeisti skonį ir kai kurias gydomąsias savybes.
Kokiais atvejais vartojami bruknių lapai ir uogos
Medicinoje dažniau naudojami lapai. Jie pasižymi šlapimą varančiomis ir sutraukiančiomis savybėmis, todėl vartojami ir viduriuojant. Lapų nuoviras arba užpilas gali skatinti tulžies išsiskyrimą, gerinti apetitą, mažinti pabrinkimus ir palengvinti uždegiminius sąnarių procesus.
Bruknių lapai rekomenduojami sergant inkstų ligomis, tarp jų nefritu ir cistitu, taip pat reumatinėmis ligomis, podagra ir įvairiais artritais. Jie taip pat vartojami esant tulžies pūslės akmenligei ar cholecistitui.
Uogoms priskiriamas priešskorbutinis, priešuždegiminis, diuretinis ir kraujospūdį reguliuojantis poveikis. Bruknių sultys didina šlapimo rūgštingumą, todėl gali būti naudingos gydant šlapimo takų infekcijas ir sustiprinti antibiotikų bei sulfanilamidinių preparatų poveikį. Po chemoterapijos rekomenduojama vartoti šviežias arba džiovintas bruknes, siekiant išvengti disbakteriozės ir apsaugoti inkstų epitelį nuo toksinio poveikio.
Bruknių preparatų receptai
Lapų užpilas. Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų lapų užpilkite stikline karšto vandens. Pavirkite 10–15 minučių, tada 10 minučių palaikykite uždengtame inde ir nukoškite. Gerkite po stiklinę 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Lapų nuoviras vaikams šlapimo nelaikymo atveju. Du valgomuosius šaukštus mišinio, sudaryto iš lygiomis dalimis paimtų uogų ir lapų, užpilkite dviem stiklinėmis vandens. Pavirkite 10 minučių ir nukoškite. Gerkite dalimis per dieną, dalį nuoviro išgeriant prieš miegą.
Bruknių sultys kosint. Gleivių pasišalinimui paspartinti bruknių sultis galima maišyti su medaus sirupu. Mišinys vartojamas po vieną valgomąjį šaukštą 6–8 kartus per dieną.
Kada reikėtų būti atsargiems
Bruknių preparatai ne visada tinkami žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą ar tam tikrų virškinimo sutrikimų. Dėl vartojimo nėštumo metu patariama pasitarti su gydytoju: šaltiniuose nurodoma ir galima nauda mažinant tinimą, ir būtinybė elgtis atsargiai, nes duomenys apie saugumą skiriasi.
Jeigu vartojate vaistus, ypač antibiotikus ar diuretikus, prieš pradėdami gydymą bruknių preparatais taip pat pasitarkite su gydytoju.