Aukštai danguje matomos baltos linijos ne kartą tapo vadinamųjų „chemtreilų“ sąmokslo teorijos pagrindu. Esą lėktuvai purškia chemines medžiagas, kuriomis siekiama keisti orus ar paveikti žmonių sveikatą. Vis dėlto moksliniai tyrimai šio teiginio nepatvirtina. Baltų pėdsakų susidarymą paaiškina įprasti atmosferos fizikos procesai, nors aviacijos poveikis aplinkai išlieka reali ir svarbi tema.
Kaip susidaro lėktuvų pėdsakai?
Dažniausiai danguje matomos juostos yra kondensaciniai pėdsakai, angliškai vadinami contrails. Tai aukštai atmosferoje susiformuojantys ploni ledo kristalų debesys. Jų atsiradimą lemia lėktuvo variklio išmetamos dujos, oro temperatūra ir drėgmė.
Variklių išmetamose dujose esantys vandens garai, patekę į labai šaltą aplinką, kondensuojasi ir užšąla. Taip susidaro matoma ledo kristalų juosta. Kad ji atsirastų, atmosferoje turi būti pakankamai žema temperatūra ir didelė drėgmė.
Jei oras per šiltas, kondensacinis pėdsakas nesusidaro. Esant šaltam, bet sausam orui, jis gali pasirodyti trumpam ir greitai išnykti. Dėl šių priežasčių vienų skrydžių pėdsakai išlieka ilgiau ir plečiasi, o kitų – vos pastebimi.
Spalvų pokyčius paaiškina šviesa
Kartais lėktuvo palikta juosta atrodo gelsva, rausva ar melsva. Tokią išvaizdą lemia saulės spindulių kritimo kampas ir šviesos lūžimas atmosferoje. Tai nėra požymis, kad danguje purškiami cheminių medžiagų tirpalai.
Nors patys kondensaciniai pėdsakai nėra tiesioginis teršalų produktas, lėktuvų varikliai į atmosferą išmeta anglies dioksido, azoto oksidų, suodžių ir smulkių metalų dalelių. Šios medžiagos prisideda prie oro taršos ir daro poveikį aplinkai, tačiau būtent baltųjų juostų jos nesudaro.
Kondensacinių pėdsakų reikšmė klimatui
Kondensaciniai pėdsakai nėra visiškai nereikšmingi klimato sistemai. Jie gali veikti tarsi plona antklodė, iš dalies sulaikanti nuo Žemės paviršiaus sklindančią šilumą ir taip prisidedanti prie regioninio šiltėjimo.
Kita vertus, dalis Saulės šviesos nuo jų atsispindi, todėl bendras poveikis yra sudėtingas.
Šį poveikį mokslininkams suteikė galimybę įvertinti ir COVID-19 pandemija. Tuo metu gerokai sumažėjus skrydžių skaičiui, sumažėjo ir kondensacinių pėdsakų. Tyrimai parodė, kad kai kuriose vietovėse dėl to Žemės paviršius atvėso nedideliais laipsniais. Tai rodo, kad šie pėdsakai gali pastebimai veikti klimato sąlygas.
Oro modifikavimas egzistuoja, tačiau tai ne „chemtreilai“
Žmonės iš tiesų kuria ir taiko metodus, kuriais bandoma keisti orų sąlygas. Debesų sėja naudojama siekiant paskatinti kritulius sausose vietovėse. Geoinžinerijos srityje taip pat svarstomos idėjos, kuriomis būtų siekiama sumažinti Saulės spinduliuotės poveikį Žemei ir pristabdyti klimato šiltėjimą.
Tokie projektai vykdomi reguliuojamose, moksliniais tyrimais grindžiamose srityse, o kai kuriais atvejais jiems reikalingi valstybinių institucijų leidimai. Mokslininkai ir tarptautinės organizacijos, tarp jų Pasaulio meteorologijos organizacija, pabrėžia skaidrumo bei atsargumo svarbą.
Oro modifikavimo technologijos gali turėti sunkiai prognozuojamų padarinių: jos gali paveikti ozono sluoksnį ar sutrikdyti klimato sistemas skirtinguose pasaulio regionuose. Todėl prieš jas taikant būtina kruopščiai įvertinti galimą riziką.
Kodėl plinta sąmokslo teorijos?
Neįprasti ar išskirtiniai reiškiniai dažnai skatina žmones ieškoti sudėtingesnių paaiškinimų. Internetas ir socialiniai tinklai šį procesą paspartina, nes nepatikrinta informacija gali būti greitai paskleista ir lengvai dalijama net tada, kai jai trūksta įrodymų.
Komentaruose ekspertai aiškina: „Žmonės linkę manyti, kad už visko slypi didesnis paaiškinimas arba kažkas, ko visuomenė nežino. Socialiniai tinklai leidžia tokioms teorijoms plisti itin greitai, nes jas lengva rasti ir dalytis.“ Dėl tokios informacijos sklaidos tampa sunkiau nuosekliai atskirti faktais pagrįstus teiginius nuo prielaidų.
Ką rodo moksliniai duomenys?
Baltos juostos, kurias dažniausiai matome už skrendančių lėktuvų, yra natūralūs kondensaciniai pėdsakai, susidarantys dėl atmosferos sąlygų ir variklių veikimo. Mokslinių įrodymų, kad tai būtų slapta cheminių medžiagų purškimo programa, nėra.
Tai nereiškia, kad aviacijos poveikis nereikšmingas. Variklių išmetamosios medžiagos ir kondensacinių pėdsakų įtaka klimatui yra tikri klausimai, kuriuos būtina nagrinėti remiantis tyrimais, viešais duomenimis ir atvira diskusija. Būtent įrodymai, skaidrumas ir nuoseklus vertinimas leidžia atsakingai kalbėti apie aviacijos, sveikatos, klimato kaitos ir oro modifikavimo iššūkius.