Vilniuje esančiam butui, kuriame prieš nuomą buvo atliktas kapitalinis remontas, po maždaug pusmečio prireikė naujo remonto. Savininkai Karolina ir jos vyras teigia radę išdaužytus langus, sulaužytas duris, nudegintus stalviršius, užlietas grindis ir išmėtytus baldus. Be materialinės žalos, porai teko susidurti ir su teisiniais bei saugumo klausimais, kai būste gyveno kelių kartų nuomininkai iš užsienio.
Bute aptikti sugadinimai ir policijos veiksmai
Nuomininkai buvo priimti legaliai, o už nuomą mokėta bankiniais pavedimais. Paskutinį kartą sutartis buvo pratęsta dar vienam mėnesiui. Tačiau savininkams sugrįžus paaiškėjo, kad buto būklė gerokai suprastėjusi.
Į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai apsiribojo patarimais: rekomendavo nufotografuoti sugadintą turtą ir pateikti pareiškimą. Tuo metu vienas iš nuomininkų pats kreipėsi į policiją, teigdamas, kad buvo smaugtas. Vėliau šio teiginio, kaip nurodoma, įrodyti nepavyko.
Įvykio medžiagoje užfiksuoti policijos iškvietimai, taip pat nurodyta, kad buto savininkė dėl žalos atlyginimo ketina kreiptis civiline tvarka. Vis dėlto teisme gali kilti sunkumų, jei nėra pakankamai įrodymų, kokia būsto būklė buvo prieš perduodant jį nuomininkams.
Savininkės pozicija
Karolina teigė dėl susidariusios situacijos besijaučianti nesaugi ir kritikavo, jos manymu, migrantų skundų vertinimo tvarką.
„Labai skaudu, kai nebesijauti saugus savo šalyje. Kreipiausi ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes indas melagingai pasiskundė dėl smaugimo. Kai kas nors pasiūlo važiuoti namo migrantams, tai lygios galimybės gina nagais ir dantimis, nebūtinai esant kažkokiems įrašams, o tiesiog patikėdami žodiniais skundais. Tai jeigu ateis indas, pasakys, kad nuomotojas jį smaugė, kaip bus sprendžiama situacija? Jie jaučiasi nebaudžiami, gali daryti ką nori ir sugriovę namus, nesusimokėję mokesčių bėga atgal į savo šalį“, – piktinosi Karolina.
Ką gali daryti nuomotojas
Teisininkė nuomotojams pataria veikti iš karto keliais būdais.
Pirmiausia reikėtų išsamiai užfiksuoti žalą nuotraukomis ir vaizdo įrašais, taip pat pasirūpinti liudytojų parodymais. Be to, verta kreiptis į draudimo bendrovę, pateikti pareiškimą policijai ir pareikšti nuomininkams civilinį reikalavimą.
Ginčui svarbūs ir ankstesnę būsto būklę patvirtinantys dokumentai: remonto sąskaitos, pirkimo dokumentai, turto perdavimo aktai bei iki nuomos darytos nuotraukos. Jei tokių įrodymų nėra, net antstolio surašytas protokolas gali nepakankamai pagrįsti, kad žalą padarė būtent nuomininkai.
Pagal teisę nuomininkas privalo grąžinti būstą tokios būklės, kokios jį gavo, įvertinus įprastą nusidėvėjimą. Tačiau realus žalos išieškojimas gali užsitęsti ir brangiai kainuoti, ypač nuomininkui išvykus į užsienį. Tokiu atveju galimi įvairūs keliai – nuo rašytinės pretenzijos iki teismo proceso ir sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje.
Draudimas ir prevencinės priemonės
Būsto draudimas gali padengti dalį nuostolių, jeigu draudimo sutartyje numatyta nuomos rizika ir apsauga nuo vandalizmo. Draudikai paprastai prašo pateikti policijos dokumentus bei kitus žalą patvirtinančius įrodymus. Išmokėjęs kompensaciją draudikas gali perimti teisę reikalauti, kad nuomininkas atlygintų išmokėtą sumą – tai vadinama subrogacija.
Riziką nuomotojai gali mažinti dar prieš įleisdami gyventojus į būstą:
- išsamiai užfiksuoti buto būklę;
- sudaryti detalią nuomos sutartį;
- numatyti užstatą;
- be savininko sutikimo uždrausti subnuomą;
- išsaugoti visus su būstu susijusius dokumentus.
Taip pat rekomenduojama periodiškai patikrinti būstą ir nedelsti reaguoti į vėluojančius mokėjimus.
Ši istorija rodo, kad nuomos santykiuose svarbūs ne tik pasitikėjimas, bet ir saugumas, išsamūs dokumentai bei nuoseklus būsto būklės fiksavimas.
