Storosios žarnos vėžys – viena pavojingiausių onkologinių ligų, kuri dažnai prasideda tyliai ir be aiškių simptomų. Ankstyva diagnozė gali reikšmingai pagerinti gydymo efektyvumą ir išgyvenamumo tikimybę, o vienas efektyviausių ankstyvosios prevencijos būdų – slapto kraujavimo testas, kurį galima atlikti namuose. Šis metodas leidžia identifikuoti kraujo pėdsakus išmatose, kurie gali signalizuoti apie galimas įvairias žarnyno ligas, įskaitant ir ankstyvąją storosios žarnos vėžio stadiją.
Kas yra slapto kraujavimo testas ir kaip jis veikia?
Slapto kraujavimo testas sugeba aptikti labai mažą kiekį kraujo (net dešimttūkstantąsias gramų dalis) išmatose, kurio negalime įžvelgti plika akimi. Pasak prof. Tomo Poškaus, šis testas yra neskausmingas, nesudėtingas ir saugus, o jį atlikti galima namų sąlygomis, panašiai kaip ir COVID-19 testą. Tai leidžia plačiai pasiekti žmones, skatinant juos aktyviau rūpintis savo sveikata ir anksti nustatyti galimus pavojus.
Teigiamo testo rezultatas – ką daryti toliau?
Jeigu slapto kraujavimo tyrimas yra neigiamas, tai malonus ženklas, primenantis, kad nėra pagrindo nerimauti ir galimai rizika susirgti šia klastinga liga yra nedidelė. Visgi, rekomenduojama testą kartoti po 2 metų, siekiant nuolat stebėti situaciją. Jei testas rodo teigiamą rezultatą, nedelsti būtina – svarbu kreiptis į gydytoją, kuris greičiausiai paskirs kolonoskopinį tyrimą. Kolonoskopija leidžia tiksliai nustatyti kraujavimo šaltinį ir įvertinti žarnyno būklę.
Apdorojus tyrimų rezultatus, maždaug 60–70 proc. atvejų piktybinių pokyčių nenustatoma, o apie trečdalis pacientų turi polipus, kurie, pašalinus juos anksti, gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Tik apie 2–2,5 proc. atvejų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, dažniausiai ankstyvų stadijų, kai ligos simptomai dar nėra pasireiškę.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kur ankstyva diagnostika gali ženkliai sumažinti mirties riziką ir pagerinti išgyvenamumą. Profilaktinis slapto kraujavimo testas leidžia identifikuoti pacientus, kuriems reikalinga tolesnė, tikslesnė diagnostika.
Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad jei testas būna neigiamas, 50–75 metų žmonių rizika mirti nuo šios ligos per penkerius metus yra vos apie 4 proc.
Kita vertus, jei žmogus gauna teigiamą rezultatą, tačiau nevyksta į kolonoskopiją, rizika susirgti ir mirti padidėja beveik dvigubai, kas rodo būtinybę laikytis gydytojų rekomendacijų ir nesibaiminti profilaktinių tyrimų.
Prevencijos programos Lietuvoje ir gyventojų įsitraukimas
Lietuvoje veikia prevencinė programa, skirta storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai, kurioje dalyvauti kviečiami 50–74 metų amžiaus gyventojai. Provincijos nemokamai kviečia pasitikrinti, tačiau ne visi naudojasi šia galimybe. Dažnas žmogus arba nežino apie programą, arba neturi galimybių laiku pasitarti su šeimos gydytoju.
Nuo 2009 metų Lietuvoje jau atlikta beveik 2 milijonai tokio tipo patikros procedūrų, tačiau likusi dalis gyventojų, ypač jaunesni, dažnai nepasinaudoja galimybe apsaugoti savo sveikatą ankstyvos priežiūros būdu. Profesorius Poškus pažymi, kad rūpinimasis savo sveikata yra asmeninė atsakomybė, todėl būtina žinoti ir aktyviai dalyvauti prevencijos priemonėse.
Ar tyrimą verta atlikti jaunesniems nei 50 metų asmenims?
Nors valstybinės programos finansavimas skiriamas rizikingiausio amžiaus grupei, vis daugiau pasaulio šalių, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, mažina amžiaus ribą patikrinti nuo 50 iki 45 metų. Lietuva taip pat svarsto apie tokį pokytį, atsižvelgdama į pasaulines tendencijas ir jaunų pacientų sergamumo pokyčius.
Be to, jei šeimoje buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, ypač jei artimasis susirgo jauname amžiuje, rekomenduojama pradėti tikrintis bent dešimt metų anksčiau. Asmeninė ir šeimos ligų istorija yra svarbi norint tinkamai parinkti prevencijos strategijas ir sumažinti riziką.
Apibendrinant, slapto kraujavimo testas namuose yra paprastas, efektyvus ir prieinamas būdas anksti atpažinti pavojingą ligą, suteiktis galimybę išsaugoti sveikatą ir gyvybę. Kiekvienas turime atsakomybę ne tik žinoti apie tokius metodus, bet ir aktyviai juos naudoti savo sveikatos apsaugai.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.