Lietuvoje išeminė širdies liga (IŠL) tebėra viena opiausių sveikatos problemų. Šios ligos sukeltas mirštamumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje, o kraujotakos sistemos ligos sudaro net 52 procentus visų mirčių.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Sigita Glaveckaitė pabrėžia, kad Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis nuolat išlieka tarp pirmaujančių Europos šalių. Nors padėtis po truputį gerėja, atotrūkis nuo kitų valstybių vis dar didelis.
Mirštamumas mažėja, tačiau rodikliai išlieka aukšti
2015–2023 metais mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje sumažėjo 17 procentų. Profesorės teigimu, prie šio pokyčio prisidėjo nuo 2016 metų gerėjęs lipidus mažinančių vaistų, vadinamų statinais, prieinamumas ir aktyvesnė išeminės širdies ligos prevencija.
Vis dėlto Lietuvos mirštamumo rodikliai nuo šių ligų vis dar 4,3 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas atkreipia dėmesį, kad viena svarbiausių priemonių siekiant pakeisti šią situaciją yra ankstyva diagnostika ir nuosekli prevencija.
Simptomai ne visada pastebimi
Širdies ligos ne visuomet iš karto sukelia aiškius simptomus. Dėl to žmonės gali nesikreipti į gydytojus ir nesiimti priemonių, kurios padėtų išvengti sunkių komplikacijų, įskaitant miokardo infarktą ar insultą.
Kardiologai taip pat pabrėžia, kad moterų mirštamumas nuo miokardo infarkto yra didesnis nei vyrų. Viena iš priežasčių – moterims ligos požymiai dažnai pasireiškia netipiškai.
Šiuolaikinėje medicinoje taikomi ir pažangūs gydymo būdai. Pavyzdžiui, biologinė terapija gali būti skiriama vieną ar du kartus per metus ir reikšmingai sumažinti „blogojo“ cholesterolio, arba mažo tankio lipoproteinų (MTL), kiekį. Tačiau Lietuvoje šie vaistai nėra kompensuojami, todėl pacientams sudėtingiau pasinaudoti inovatyviais gydymo sprendimais.
Kardiologų vertinimu, daugelyje Europos Sąjungos šalių prevencinės programos finansuojamos geriau nei Lietuvoje.
Mūsų šalis taip pat priskiriama prie paskutiniųjų, diegiančių naujausias širdies ligų gydymo technologijas ir kompensuojančių inovatyvius vaistus.
Kada mitybos nepakanka?
Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė pažymi, kad sveika mityba ir tinkamas gyvenimo būdas yra svarbūs širdies sveikatai, tačiau vien jų poveikis cholesterolio kiekiui dažnai būna ribotas. Paprastai „blogojo“ cholesterolio kiekį jie sumažina maždaug 20 procentų.
Tuo metu tam tikri vaistai, tarp jų statinai, gali sumažinti cholesterolio lygį gerokai labiau ir taip ženkliai mažinti širdies ligų riziką. Tačiau didelės statinų dozės tinka ne visiems. Kai kuriems pacientams šie vaistai netinka dėl kitų ligų ar alergijų.
Tokiais atvejais veiksmingo gydymo pasirinkimas tampa ribotas. Gydytoja pasakojo apie po miokardo infarkto likusį pacientą, kurio sveikatos būklė nėra pakankamai kontroliuojama dėl finansinių kliūčių įsigyti būtinas, tačiau brangias medikamentų terapijas.
Kokių pokyčių reikia Lietuvoje?
Sigita Glaveckaitė ir Lietuvos širdies asociacija ragina Lietuvoje parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją. Joje, be kita ko, turėtų būti numatyta:
- įdiegti modernią diagnostiką ir ankstyvą ligų atranką;
- ypatingą dėmesį skirti vaikams, kad būtų galima anksčiau nustatyti paveldimas cholesterolio apykaitos ligas;
- mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos šalių diegiant minimaliai invazyvias gydymo technologijas;
- užtikrinti pacientams vienodas galimybes naudotis inovatyviais gydymo būdais.
Taip pat siūloma užtikrinti prevencinės programos tęstinumą, plėsti telemedicinos funkcijas e.sveikatos platformoje ir peržiūrėti gydytojų konsultacijų apmokėjimo tvarką bei tyrimų įkainius. Tarp svarbių krypčių įvardijama ir personalizuotos medicinos plėtra bei sveikos gyvensenos skatinimas įvairiose amžiaus grupėse.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, rengiamos įvairios iniciatyvos, kuriomis siekiama priminti visuomenei apie širdies ligų keliamą grėsmę ir paskatinti aktyviau rūpintis savo širdies sveikata.