Rusijai patiriant nesėkmių Ukrainoje, vis dažniau kalbama apie galimus bandymus destabilizuoti kaimynines valstybes ir NATO partneres. Tarp galimų priemonių minimos provokacijos, diversijos, kibernetinės bei informacinės atakos, galinčios kelti paniką ir chaosą.
Reaguodama į tokius signalus, Lietuva stiprina kritinės energetikos ir susisiekimo infrastruktūros apsaugą. Kartu siekiama, kad valstybės institucijos ir tarptautiniai partneriai galimas grėsmes gebėtų pastebėti bei į jas reaguoti kuo greičiau.
Grėsmės gali būti ne tik karinės
Ekspertų vertinimu, Maskvos sprendimai dažnai priklauso nuo padėties Ukrainoje. Praradusi iniciatyvą fronte, Rusija gali mėginti įtampą perkelti į kitus regionus – taip demonstruoti galią arba nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.
Tokie veiksmai gali pasireikšti įvairiai: nuo diversijų, netikros vėliavos operacijų ir dronų atakų iki kibernetinių incidentų. Ne mažiau svarbios ir informacinės kampanijos, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuotaikas bei didinti nerimą.
Giedrimas Jeglinskas teigia: „Turbūt kalbant apie šiuos grasinimus ar kylančias grėsmes, kad Rusija galimai gali eskaluoti situaciją prieš NATO šalis – ar tai būtų sabotažai, diversijos, kibernetinės atakos, informacinės atakos – visas šis naratyvas eina jau žymiai anksčiau nei pastarąjį mėnesį. Tai, kas dabar yra kalbama, yra tik pastarųjų mėnesių Ukrainos sėkmės rezultatų išdava – tai rodo, kad Rusija jaučiasi nestabiliai ir nepasitikinčiai.”
Anot jo, Rusijos vadovybei svarbu išlaikyti galios demonstravimo įspūdį, nes pergalės nepasiekimas gali kelti grėsmę režimo stabilumui. Todėl nesėkmės Ukrainoje gali skatinti tiek žvalgybos aktyvumą, tiek mėginimus pakenkti NATO šalių infrastruktūrai.
Kaip Lietuva stiprina pasirengimą
Lietuvos atsakas į galimas grėsmes turi apimti ne vien gynybos institucijas. Į pasirengimą taip pat įtraukiamos teisėsaugos struktūros, kritinės infrastruktūros savininkai ir visuomenė. Daug dėmesio skiriama galimų scenarijų peržiūrai, reagavimo algoritmų tobulinimui bei greitųjų komandų pratyboms, organizuojamoms kartu su NATO pajėgomis.
Svarbus ir valstybės bei tarptautinių partnerių bendradarbiavimas. Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja grėsmių indikavimą ir reagavimo veiksmus, taip pat susieja valstybės institucijas su kritinės infrastruktūros valdytojais.
Nacionalinio saugumo ekspertai nurodo, kad Lietuva jau atliko nemažai testų ir patobulino vidinius reagavimo algoritmus.
Tomas Godliauskas pažymi: „Mes tikrai turėjome labai rimtų situacijų Baltijos jūroje, kuomet kritinė infrastruktūra buvo pažeidžiama, ir iš tikrųjų įsijungė ne tik nacionaliniai instituciniai, bet ir NATO pajėgumai. Įsijungė ir bendras vadinamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų formatas su Britanija, kur Baltijos jūroje matėme realizuotą greitą reagavimą.“
Vis dėlto, jo teigimu, vien institucinių veiksmų nepakanka. Kritinės infrastruktūros atsparumui reikalingi finansiniai instrumentai ir technologiniai sprendimai, padedantys sumažinti galimus pažeidžiamumus.
Saugumas priklausys ir nuo visuomenės pasirengimo
Geopolitinei situacijai išliekant sudėtingai, Lietuvai svarbu toliau investuoti į saugumą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Atsparumui reikšmingas ir visuomenės informuotumas, nes informacinės bei kibernetinės atakos gali paveikti tiek fizinį, tiek skaitmeninį saugumą.
Kompleksinis institucijų, valstybių ir bendruomenių veikimas leistų galimus Rusijos veiksmus laiku pastebėti ir neutralizuoti. Kartu tai padėtų visuomenei išlikti pasirengusiai net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis.