Politikui diagnozuota sunki miego apnėja
Seimo narys Antanas Nedzinskas pasidalijo asmenine patirtimi apie ilgą laiką jį varginusius simptomus. Nuolatinį nuovargį, nekokybišką miegą ir prastėjančią atmintį jis iš pradžių siejo su įtemptu gyvenimu arba mitybos trūkumais. Vis dėlto atlikti išsamesni tyrimai parodė, kad priežastis buvo kur kas rimtesnė – sunki miego apnėja.
Atliekant tyrimus nustatyta, kad naktį politiko kvėpavimas per valandą sustodavo arba smarkiai susilpnėdavo daugiau nei 72 kartus. Tai rodo labai sunkią būklę, galinčią trikdyti miegą ir daryti didelę įtaką savijautai. Savo patirtį A. Nedzinskas apibūdino taip: „Mano kūnas gyvena avariniu režimu“.
Kvėpavimo pauzės trukdavo beveik minutę
Miego apnėjos metu pasikartojančios kvėpavimo pauzės mažina kraujo oksigenaciją ir išbalansuoja įprastą miego struktūrą. Dėl to žmogus gali nepasiekti gilaus, atkuriamojo miego, o dieną jausti mieguistumą, susidurti su koncentracijos sunkumais ir atminties pablogėjimu.
Apie naktimis patirtus epizodus A. Nedzinskas pasakojo: „Galima sakyti, kad visą naktį nekvėpavau. Beveik 50 sekundžių neįkvepiu, tada lengvai įkvepiu ir iškvepiu, o paskui vėl – beveik 50 sekundžių be oro. Ir taip visą naktį“, – 15min pasakoja A. Nedzinskas.
Ilgalaikė miego apnėja siejama ne vien su prastesne poilsio kokybe. Ji taip pat gali būti susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos, metabolinių bei kognityvinių sutrikimų rizika. Todėl pastebėjus galimus simptomus svarbu kreiptis į specialistus.
Kaip nustatoma ir gydoma miego apnėja?
Diagnozei patvirtinti dažnai atliekama polisomnografija arba namų miego tyrimai. Jie padeda įvertinti kvėpavimo sustojimų dažnį, miego stadijas ir deguonies kiekio pokyčius.
Gydymas parenkamas pagal apnėjos sunkumą ir individualias paciento ypatybes. Vienas dažniausių būdų – CPAP, arba nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio, terapija. Ji padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus miego metu. Kai kuriais atvejais rekomenduojama mažinti svorį, prieš miegą nevartoti alkoholio ir keisti miego padėtį. Taip pat gali būti skiriami dantų prietaisai, o tam tikromis aplinkybėmis taikomas chirurginis gydymas.
A. Nedzinsko pasakojimas primena, kad nuolatinis nuovargis ne visada tėra įtempto gyvenimo pasekmė. Knarkimas, dieninis mieguistumas, kvėpavimo pertrūkiai naktį ar prastėjanti atmintis gali būti signalai, kad reikalingas medicininis ištyrimas. Laiku nustatyta problema ir tinkamas gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę bei sumažinti ilgalaikes sveikatos rizikas.
