Vilniaus Naujamiesčio gyventojams kilo klausimų dėl T. Ševčenkos gatvėje esančio pastato stogo. Čia įrengtas daugiau nei 223 kv. m ploto statinys: nuotraukose matyti terasa su lauko baldais ir augalais, o patalpų viduje – baseinas bei pirtis. Pastato bendrasavininkas Andrius Norkus teigia, kad darbai atlikti negavus bendro savininkų sutikimo ir galėjo peržengti paprastojo remonto ribas.
Statinys matomas ir nuotraukose, ir registro duomenyse
Ant stogo įrengtos patalpos su dideliais langais bei erdvia terasa užfiksuotos ir iš drono darytose nuotraukose. A. Norkus dabartinius ortofotografinius vaizdus palygino su 2005–2006 m. medžiaga. Jo teigimu, tuo metu tame stogo kampe tokio statinio nebuvo.
Bendrasavininkas taip pat nurodo REGIA duomenis, kuriuose įrašytas 223,83 kv. m plotas. Pasak jo, dokumentuose buvo numatytas tik patalpų ir išėjimo ant stogo paprastasis remontas, tačiau galutinis rezultatas gerokai skiriasi nuo anksčiau buvusio išėjimo.
„Mes, pastato bendrasavininkai, nesame davę jokio sutikimo šioms statyboms ant mūsų bendro stogo“, — rašo A. Norkus.
Kyla klausimų dėl sutikimų ir statybos apimties
Daugiabučiuose, kuriuose yra bendroji nuosavybė, darbai, keičiantys bendro naudojimo patalpas ar sukuriantys naujas privačias erdves, gali būti atliekami tik įvertinus ne vien techninius reikalavimus. Tam dažnai reikalingas ir kitų bendrasavininkų sutikimas.
Jeigu atlikti darbai iš tiesų buvo didesnės apimties nei deklaruotas paprastasis remontas, gali kilti klausimų dėl leidimų, projekto atitikties techniniams reikalavimams bei statinio saugumo. Vis dėlto ortofotografijos ir registro informacija tik parodo, kad tokia erdvė atsirado. Teisiniam vertinimui reikėtų išnagrinėti leidimų istoriją, projektus ir atliktų darbų dokumentus.
Gyventojai laukia išsamesnio institucijų vertinimo
A. Norkus pasakoja, kad pirmą kartą kreipęsis į Statybų inspekciją išgirdo, jog statinys esąs senas, o skundas pateiktas per vėlai. „Jie sako, kad tas pastatas jau stovi seniai ir jūs per vėlai kreipėtės.
Kadangi per vėlai kreipėtės, tai mes nenagrinėsime“, – teigia jis.
Pareiškėjo teigimu, vėliau atlikto patikrinimo metu bendrasavininkams nepavyko kartu su inspektoriais patekti į patalpas. Jis taip pat nurodo, kad institucija pažeidimų nenustatė.
Tokioje situacijoje gyventojai gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų į Vilniaus miesto savivaldybę, analizuoti ortofotografinius duomenis, vertinti bendrasavininkių sutikimo klausimą ir, jei prireiktų, svarstyti administracines procedūras ar bylinėjimąsi.
A. Norkus tikisi aiškumo, nes, jo vertinimu, darbai susiję ne tik su bendro naudojimo objekto teisėmis, bet galimai ir su pastato techniniu stabilumu. Įsitraukusios institucijos raginamos pateikti išsamesnius paaiškinimus, o gyventojai laukia galutinių išvadų dėl leidimų, atliktų darbų apimties ir galimų teisinių pasekmių.