Atminties susilpnėjimas ne visuomet reiškia Alzheimerio ligą – dalis pokyčių gali būti susiję su natūraliu senėjimu. Vis dėlto šia liga siejami simptomai kartais pasireiškia ir anksčiau, net nuo keturiasdešimties metų. Svarbiausia stebėti, ar atsiradę sunkumai netrukdo kasdieniam gyvenimui, ir prireikus nedelsti kreiptis į specialistus.
Kada reikėtų sunerimti dėl kognityvinių funkcijų?
Žmogus aplinką pažįsta pasitelkdamas regėjimą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Su amžiumi taip pat gali keistis atmintis, dėmesys bei kiti gebėjimai. Gydytoja neurologė Ligija Silva Mikalauskienė pabrėžia, kad protinis ir fizinis aktyvumas padeda lavinti šias funkcijas ir atitolinti demencijos bei Alzheimerio ligos pradžią.
„Normaliam žmogaus funkcionavimui yra būtinas gebėjimas per tam tikrą laiką gauti informaciją, ją išlaikyti ir atgaminti. Taip veikia kognityvinės funkcijos, kurioms priklauso dėmesys, atmintis, kalba, planavimas, skaičiavimas, netgi erdvinio išsidėstymo suvokimas, orientacija ir t.t. Kai šių funkcijų sutrikimas pradeda trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, jau galime įtarti ligą“, − teigia gydytoja.
Pokyčiai buityje gali būti pirmieji signalai
Ankstyvieji simptomai ne visada iš karto atpažįstami. Artimieji pasikeitusį elgesį kartais palaiko charakterio ypatumu, nors žmogus gali pradėti nebesirūpinti asmenine higiena, drabužiais, nebejausti estetikos ar prarasti įprastą kasdienių veiksmų savikontrolę.
„Žmogus, kuriam pradeda vystytis kognityviniai sutrikimai, palaipsniui pradeda užmiršti švaraus rūbo pojūtį, vandens sukeliamas emocijas, jam viskas yra gerai, jis nenori persirengti, jis nenori praustis, pradeda valgyti bet kaip, trupina, ima su rankom iš puodo. Jam darosi nesvarbu ir nebeaktualu, nes jis užmiršo, ką reiškia švaraus rūbo ar vandens prisilietimas prie kūno, etiketas.
Kalbėdami su vyresniu žmogumi, taip pat jo prašome atkreipti dėmesį, kur padeda daiktus: ar jų neieško, ar nepradeda pykti, kad neranda, ar neatsiranda liūdesys, kad visada kažko ieško ir ieško?
Jeigu, sakykim, jis vis užmiršta, kur padėjo akinius – tai nejuokai. Reikėtų pagalvoti „kodėl aš pamirštu?“. Gal tai ne atminties sutrikimas, o dėmesio nesukaupimas?“, − pirmuosius požymius apžvelgia L. S. Mikalauskienė.
Pomėgių atsisakymas ir sumažėjusi motyvacija
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar žmogus nepraranda susidomėjimo veikla, kuri anksčiau jam buvo svarbi. Ilgus metus puoselėtą pomėgį staiga palikusiam žmogui gali atrodyti, kad veikla tapo beprasmiška arba kad jis nebesugeba jos atlikti. Tokiais atvejais artimieji gali priminti mėgstamus užsiėmimus ir į juos įsitraukti kartu.
„Jie atsisako ankstesnių pomėgių, nes jiems atrodo „nesąmonė“, nebeišeina. O kodėl neišeina? Todėl kad nebėra mąstymo sekos, žmonės užmiršta. Labai svarbu, kad namiškiai kalbėtųsi su jais, nepaliktų jų „ramybėje“, nes kitu atveju jie tiesiog pasmerkiami ligai“, − sako gydytoja.
Kaip gali padėti artimieji?
Kasdienis bendravimas, pagalba ir aiški dienotvarkė gali padėti lėtinti simptomų progresavimą. Pasimetusio žmogaus nereikėtų palikti vieno: kalbėjimas ir paaiškinimai padeda jam orientuotis laike bei vietoje, o kasdienės užduotys leidžia išlaikyti blėstančius įgūdžius.
„Namiškiai neturi informacijos kaip elgtis, todėl dažnai pasimetusį žmogų palieka vieną. Bendravimas, aiškinimas, kalbėjimas padeda orientuotis laike ir vietoje. Tai labai svarbu, nes kitu atveju situacija labai sparčiai veda į demenciją ir į ligą.
Blėstančius įgūdžius reikia aktyvinti, padedant žmogui: paserviruojant maistą, padedant šaukštą, šakutę, peilį, servetėlę, kad pasišluostytų. Jį reikia nuolat kalbinti. Galima suteikti žmogui laimę simuliuojant situacijas ir parodant, kad ne jis vienas pamiršta, o ir aš užmirštu.
Pavyzdžiui, paklausti „seneli, o kokia šiandien diena?“, tada jis nueis prie kalendoriaus, atsakys ir bus „palepintas“, jog ne jis vienas pamiršta tam tikrus dalykus ir kad jam buvo suteiktas šansas atsakyti. Labai rekomenduojame drauge užsiimti fizine veikla: daryti mankštą, eiti pasivaiščioti, maudytis upėje. Stengtis sugalvoti kuo įvairesnių pojūčių lavinimo aplinkybių. Visa tai skatina energiją, džiaugsmą ir gerus išgyvenimus bei atitolina ligos eigą“, − prevencines priemones vardija neurologė.
Diagnostika padeda pradėti gydymą anksčiau
Tikslios Alzheimerio ligos priežastys iki galo nėra žinomos. Tarp keliamų hipotezių minimi amiloidas, kraujotakos sutrikimai ir infekcijos. Pastebėjus neraminančius pokyčius, svarbu kreiptis į specialistus. Vertinant būklę atliekamas išsamus pokalbis, įvairūs testai ir analizuojama kasdienė veikla, taip pat išklausomi artimųjų pasakojimai.
„Delsti nereikėtų, nes „pagavus“ kognityvinius sutrikimus dar lengvoje fazėje, juos galima atstatyti. Kai jie jau taps demencijos sindromu – nieko nebegalėsime padaryti. Situaciją įvertinti padeda ilgas pokalbis su pacientu, todėl konsultacijos neturėtų būti greitos. Specialistui reikia nemažai laiko tam, kad iš pokalbio įvertintų paciento būklę. Susitikimo metu atliekami įvairūs orientacijos sutrikimus įvertinantys, skaičiavimo, skaitymo, ilgalaikės atminties, ligonio veiklos analizės, testai. Išklausomi artimųjų pasakojimai.
Gydymui naudojami vaistai sulėtina ligos progresavimą. Todėl norint, kad žmogus galėtų pilnaverčiu gyvenimu džiaugtis kuo ilgiau, labai svarbu „pagauti“ ligonį ir padėti jam laiku, nenuleidžiant rankų“, − gydymo galimybes apžvelgia Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytoja neurologė L. S. Mikalauskienė.