Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žengia svarbų žingsnį link technologinės pažangos, siekdama iš esmės pertvarkyti mokesčių deklaravimo procesą Lietuvoje. Netrukus šalies gyventojai ir įmonės galės pajusti esminius pokyčius – tvarkos supaprastinimą, daugiau elektroninių paslaugų ir automatizuotą deklaravimą.
Kokie pokyčiai laukia gyventojų ir verslo?
Pagal VMI planus, netolimoje ateityje institucija pati už mokesčių mokėtojus automatiškai suformuos bei pateiks deklaracijas. Kaip teigia VMI viršininkas Martynas Endrijaitis, institucija jau dabar disponuoja didžiąja dalimi reikiamų duomenų, tad perspektyvoje visos gyventojų ir turto deklaracijos galėtų būti automatiškai užpildomos, panaikinant būtinybę kiekvienam savarankiškai jungtis prie sistemos ir pildyti deklaracijas.
Tokie pokyčiai planuojami ne tik gyventojų turto, bet ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui. Šiuo metu mokesčių mokėtojai gauna preliminarias deklaracijas, o ateityje užtektų paprasto patvirtinimo arba net visiško pasyvaus dalyvavimo. Galiausiai tai galėtų būti pritaikyta ir gyventojų pajamų deklaracijoms, jei duomenys būtų gaunami realiuoju laiku iš įvairių institucijų – taptų nereikalingos deklaracijos už praėjusius laikotarpius.
Iššūkiai ir pažangos etapai
Vis dėlto tokie sprendimai susiję su informacinių sistemų plėtra, jų tarpusavio integracija ir resursų poreikiu. Pasak VMI vadovo, šiuo metu vyksta didelis VMI informacinių sistemų sujungimo projektas, tačiau jis susiduria su techniniais ir žmogiškaisiais iššūkiais. Todėl pokyčius planuojama įgyvendinti palaipsniui: pradžioje bus vis daugiau automatizuojama ir mažiau reikalaujama aktyvaus mokesčių mokėtojų įsitraukimo, vėliau procesai taps visiškai automatizuoti.
Prioritetiniai sektoriai ir šešėlio mažinimas
Artimiausio penkmečio VMI veiklos prioritetuose – ne tik deklaracijų automatizavimas, bet ir stipresnė mokesčių kontrolė didžiausios rizikos sektoriuose. Institucija planuoja išplėsti dirbtinio intelekto taikymą rizikingų mokesčių mokėtojų atrankoje, o ypatingas dėmesys bus skiriamas šešėlinei ekonomikai mažinti – šiuo metu jos mastas Lietuvoje siekia apie 20 proc.
BVP, tad siekiama priartėti prie ir net pralenkti ES vidurkį.
Kiekvienais metais identifikuojami 3–5 sektoriai, kuriuose rizika didžiausia – pavyzdžiui, skaitmeninės platformos, kriptoturtas, statybos, žemos apyvartos įmonės. Planuojama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, kad kontrolė taptų tikslesnė ir duotų apčiuopiamų rezultatų.
PVM kontrolės, bendradarbiavimo ir švietimo stiprinimas
Ne mažiau svarbus tikslas – PVM atotrūkio mažinimas. Dėl to VMI plės pažangius rizikos analizės įrankius, aktyviau kontroliuos PVM atskaitą, taikymą nulinio tarifo atvejais ir prekybą su kitų ES bei trečiųjų šalių įmonėmis. Be to, VMI dalyvauja Europos Komisijos projekte, kuriuo skatinamas elektroninių PVM sąskaitų naudojimas, todėl Lietuva tampa viena iš pirmųjų šią sistemą diegiančių šalių.
Tarp kitų prioritetų – didesnis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam bendradarbiavimui, darbuotojų etikos ir antikorupcinės kultūros stiprinimui bei duomenų saugumui. Pradedama diskusija dėl bendros duomenų platformos su „Sodra“, FNTT, Muitine, Registrų centru ir kitomis institucijomis, taip siekiama centralizuoti informaciją ir pagerinti jos panaudojimą.
Institucija taip pat stiprins mokesčių mokėtojų švietimą, ypač jaunimo ir naujųjų finansinių technologijų srityse, skatindama teisingą mokesčių mokėjimą ir atsakomybę. Tai prisidės prie skaidresnės ir modernesnės mokesčių administravimo sistemos kūrimo.
