Vyriausybė patvirtino programos nuostatų įgyvendinimo planą, kuriame numatyti 249 konkretūs veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai. Per mažiau nei du mėnesius parengtame dokumente dėmesys skiriamas valstybės saugumui, socialinei politikai, švietimui, sveikatos apsaugai, ekonomikai ir infrastruktūrai.
Daugiausia dėmesio – pasirengimui grėsmėms
Vienu svarbiausių plano prioritetų įvardijamas valstybės ir visuomenės pasirengimas krizėms, ypatingoms bei ekstremalioms situacijoms. Premjeras pabrėžė, kad dokumentas parengtas greičiau, nei numatyta Vyriausybės įstatyme.
„Džiugu pastebėti ir pažymėti, kad Vyriausybės įstatyme numatyta planą rengti tris mėnesius, mes sugebėjome tą padaryti per trumpiau nei du mėnesius. Dėl to noriu jums padėkoti už pastangas, jūsų komandų pastangas ir Vyriausybės kancleriui, kad šį darbą koordinavo“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į priemonių skaičių ir saugumo svarbą: „Priemonės yra 249. (…) Valstybės prioritetų viršuje išlieka siekis ir prioritetas pavadinimu „Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių“. Turbūt visi suprantame, kad tai yra bendras mūsų valstybės tikslas (…) – parengti valstybę ir visuomenę krizėms, ypatingoms bei ekstremalioms situacijoms ir gebėti į jas tinkamai reaguoti“.
Plane numatyta iki 2028 m. antros pusės pritaikyti Šiaulių Aviacijos bazę penktos kartos naikintuvams. Taip pat ketinama patvirtinti Lietuvos visuotinės gynybos modelį ir pradėti jį įgyvendinti.
Numatomi ir pilietinio pasipriešinimo mokymai. Juose galėtų dalyvauti asmenys su negalia bei diasporos nariai, o bendras siekis – parengti 80 tūkst. žmonių.
Pensijos, šeimos politika ir ekonomikos stiprinimas
Socialinėje srityje nustatytas tikslas didinti senatvės pensijas. Siekiama, kad žmogaus senatvės pensija sudarytų bent 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Šiemet prognozuojamas pensijos ir neto VDU santykis yra 47,4 proc., o vidutinis darbo užmokestis šiuo metu siekia apie 2,3 tūkst. eurų.
Ekonomikos augimą ir investicijų finansavimą numatoma skatinti stiprinant nacionalinį plėtros banką ILTE.
Šeimos politikos bei demografijos stiprinimas taip pat įtrauktas į koalicijos prioritetus. Vyriausybė planuoja inicijuoti platesnes viešas diskusijas ir numatyti priemones, skatinančias šeimų kūrimąsi bei demografinį stabilumą.
Tikslai švietimo, sveikatos ir infrastruktūros srityse
Švietimo srityje numatyta iki 2028 m. trečiojo ketvirčio valstybės biudžeto lėšomis mokytojų atlyginimams skirti 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio. Šiuo metu šis rodiklis siekia 152,9 proc.
Sveikatos apsaugos srityje siekiama, kad ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų pas gydytoją specialistą pirminei konsultacijai patektų per ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Dabar per tokį terminą konsultacija suteikiama maždaug 53 proc. pacientų.
Infrastruktūros planuose numatytas elektros tinklų kabeliavimas, tikslas per dvejus metus tapti elektros eksportuotoja ir Klaipėdos uosto plėtra. 2026–2028 m. laikotarpiu taip pat planuojama atnaujinti daugiau nei 1,1 tūkst. daugiabučių namų.
Plane numatytas ir miškingumo didinimas – siekiama jį padidinti iki beveik 35 proc. Šiuo metu miškingumas sudaro apie 33,91 proc.
Kova su sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje
Viena iš kitų numatytų iniciatyvų – Nacionalinio sukčiavimų tyrimo centro įkūrimas. Jis būtų skirtas kovai su augančiu sukčiavimų skaitmeninėje erdvėje protrūkiu. Toks sprendimas siejamas su tuo, kad bendram nusikalstamumui mažėjant, sukčiavimų skaičius per pastaruosius dvejus dešimtmečius augo.
Patvirtintame plane išdėstyti prioritetai, atsakingi subjektai ir darbų terminai. Dokumentas apima platų valstybės sričių spektrą – nuo gynybos ir atsparumo stiprinimo iki socialinės politikos, ekonomikos bei infrastruktūros projektų.