Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė kritikuoja valdančiųjų pristatytą paramos šeimai paketą. Jo ilgalaikė vertė siekia beveik 800 mln. eurų, o parlamentarė įspėja, kad numatytos priemonės gali padidinti valstybės skolą ir apsunkinti būsimų Vyriausybių sprendimus.
Penktadienį Žinių radijui ekspremjerė sakė, kad tokio masto priemonės pirmiausia turi būti pagrįstos finansiškai.
„Vis vien tos priemonės turės būti finansiškai pagrįstos. Antraip peršasi mintis, kad ir taip per socialdemokratų kadenciją valstybės skola ūgtels į viršų nemenkai – didele dalimi dėl gynybos išlaidų, (…) vis dėlto kitos mūsų einamosios išlaidos turėtų būti maksimaliai susijusios su tuo, ką surenkame mokesčiais ir ką perskirstome. Todėl taikyti į tas priemones, kurios yra ir brangios – nesakysiu, kad netaiklios, nes kaip ir sakiau, visos šeimos, turinčios vaikų, turi papildomų išlaidų, – bet jos mums yra ne pagal kišenę“, – teigė I. Šimonytė.
Dalis išlaidų būtų perkelta į ateitį
Pasak konservatorės, reikšminga paketo finansinės naštos dalis atsirastų ne iš karto. Ji teigia, kad sprendimus priimtų dabartinė socialdemokratų Vyriausybė, tačiau nuo 2029 metų kitoms Vyriausybėms tektų ieškoti lėšų daliai įsipareigojimų vykdyti.
„Tai reiškia, dabar gera socialdemokratų valdžia priims tuos sprendimus, o kažkokia kita Vyriausybė turės sukti galvą, kaip finansiškai pagrįsti bent jau pusę to paketo. Tai yra maždaug 400 mln. eurų išlaidų nuo 2029 metų“, – sakė I. Šimonytė.
Siūlomos priemonės būtų įgyvendinamos 2029–2034 metais. Pakete numatyta:
- nemokamas maitinimas penktų–dešimtų klasių mokiniams, kuriam viešiesiems finansams reikėtų 375,9 mln. eurų;
- didesnės išmokos vaiko priežiūros laikotarpiu – apie 123,6 mln. eurų;
- 110 mln. eurų vaiko priežiūros ir užimtumo krepšeliui;
- 67 mln. eurų paramai pirmajam būstui;
- maždaug 50 mln. eurų pensijų socialinio draudimo didinimui vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu;
- apie 11 mln. eurų ligos išmokoms didinti;
- priemonės grįžtančioms šeimoms pritraukti.
Kritika paramos būstui priemonei
Šimonytė taip pat abejoja kai kurių paketo priemonių taiklumu. Jos vertinimu, dalis pasiūlymų labiau orientuota į jau taikomų priemonių finansavimo didinimą, o ne į naujus sprendimus.
„(…) iš paramos būstui labiau atrodo, kad tos priemonės greičiau papūs nekilnojamojo turto kainas, kadangi pasiūlos pusėje jokių priemonių siūlomų nėra“, – teigė konservatorė.
Parlamentarės vertinimu, būsto paramos priemonės gali paskatinti nekilnojamojo turto paklausą, jeigu kartu nebus didinama pasiūla.
Siūlo daugiau dėmesio skirti paslaugoms
Kaip alternatyvą daliai numatomų išmokų ekspremjerė siūlo plėsti šeimoms reikalingas universalias paslaugas, tarp jų – ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą.
„Man atrodo, kad užuot taip elgusis, geriau kurti universalias paslaugas, kurios reikalingos šeimoms, auginančioms vaikus, pavyzdžiui, steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir taip toliau. Čia būtų daug taiklesnė parama“, – kalbėjo ekspremjerė.
Diskusijoje dėl paketo daugiausia dėmesio skiriama jo kainai, finansavimo šaltiniams ir priemonių prioritetams. Šimonytės teigimu, sprendimai dėl paramos šeimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į valstybės skolos augimą, gynybos išlaidų poreikius ir ateities biudžetų galimybes.
