Technologijų bendrovės „Telia“, „Hostinger“ ir „Omnisend“ nusprendė finansiškai paremti darbuotojus, kurie savanoriškai pasirenka karo tarnybą. Visą tarnybos laikotarpį jiems bus mokama po 2300 eurų per mėnesį prieš mokesčius.
Ši suma yra artima šalies vidutiniam darbo užmokesčiui. Įmonės teigia taip siekiančios sumažinti finansinį neapibrėžtumą, su kuriuo gali susidurti tarnybą pasirinkę darbuotojai ir jų šeimos. Iniciatyva taip pat pabrėžia verslo vaidmenį stiprinant nacionalinę gynybą ir siekia, kad sprendimas tarnauti valstybei nesukeltų papildomo ekonominio spaudimo.
Asociacija ragina įsitraukti daugiau darbdavių
Prie iniciatyvos darbdavius kviečia jungtis asociacija „Visuotinė gynyba“. Jos vertinimu, įmonių parama gali turėti reikšmingos įtakos žmonių apsisprendimui tarnauti, nes pajamų praradimo baimė buvo vienas iš penkių svarbiausių tokį pasirinkimą lemiančių veiksnių.
„Šis verslo lyderių sprendimas keičia situaciją iš esmės, nes nerimas prarasti pajamas buvo tarp penkių svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių pasirinkimą tarnauti. Prie iniciatyvos jungiantis daugiau darbdavių, nebelieka vienos svarbiausių priežasčių, ribojusių visuotinio šaukimo įteisinimą Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
„Telia“ darbuotojams žada išsaugoti ir papildomas naudas
„Telia“ nurodo neapsiribosianti mėnesine išmoka. Tarnybą pasirinkusiems darbuotojams bus išsaugota darbo vieta ir pagrindinės papildomos naudos, tarp jų – sveikatos draudimas. Jei darbuotojas iki tarnybos uždirbo mažiau nei 2300 eurų, bendrovė įsipareigoja išlaikyti iki tol mokėto atlyginimo dydį.
„Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters pabrėžia, kad svarbu mažinti praktines kliūtis, galinčias sutrukdyti apsispręsti tarnauti:
„Turime modernią kariuomenę ir stiprėjančius gynybos pajėgumus, tačiau ne mažiau svarbus yra visuomenės pasiryžimas prisidėti prie šalies atsparumo. Matom, kad dalis žmonių svarsto apie tarnybą, bet kartu vertina, kokią įtaką toks sprendimas turės jų šeimai, karjerai ir finansinei situacijai.
Tarnyba valstybei pirmiausia yra vertybinis pasirinkimas, tačiau jis neturėtų reikšti papildomo finansinio nesaugumo žmogui ar jo šeimai.
Todėl kaip verslas jaučiam atsakomybę padėti šias praktines kliūtis sumažinti“.
„Hostinger“ akcentuoja ilgalaikę paramą
„Hostinger“ taip pat numato 2300 eurų mėnesinę finansinę paskatą, darbo vietos išsaugojimą ir visas darbuotojams suteikiamas papildomas naudas, įskaitant sveikatos draudimą.
Bendrovės personalo vadovė Sofija Čelutkienė teigia, kad verslo atsakomybė turi būti įgyvendinama konkrečiais veiksmais:
„Svarbu, kad verslas ne tik kalbėtų apie savo vaidmenį visuotinėje gynyboje, bet ir imtųsi konkrečių veiksmų, padedančių žmonėms prisidėti prie šalies saugumo. Karinė tarnyba ugdo asmenines savybes, kurios vertingos ir profesiniame gyvenime – atsparumą, discipliną, atsakomybę bei gebėjimą spręsti problemas.
Šia iniciatyva norime palaikyti savo darbuotojus, prisidedančius prie šalies gynybos, ir kartu parodyti, kad organizacijos yra svarbi visuotinės gynybos dalis.“
„Omnisend“ darbuotojams suteiks papildomų laisvadienių
„Omnisend“ prie finansinės paramos taip pat prideda papildomą naudą KASP ir Šaulių sąjungai priklausantiems darbuotojams. Jiems bus suteikiamos trys papildomos apmokamos laisvos dienos per metus įgūdžiams tobulinti.
„Valstybės gynyba – ne vien tik kariuomenės ar kitų institucijų, bet ir mūsų visų – Lietuvos piliečių ir verslų – reikalas. Mūsų šalis kiekvienam suteikia daug galimybių dirbti, veikti ir kurti, todėl būtina jai atsidėkoti, prisidedant prie visuotinės gynybos. Mums labai svarbu, kad parama tarnaujantiems šaliai būtų ne deklaratyvi ir vienkartinė, o nuolatinė.
Esame vieni pirmųjų, bet tikimės, kad ir kiti verslai bei organizacijos realiais veiksmais prisijungs prie šios iniciatyvos“, – pabrėžia vienas iš „Omnisend“ įkūrėjų ir vadovas Rytis Laurinavičius.
Parama papildo valstybės numatytas išmokas
Įmonių įsipareigojimai papildys valstybės siūlomą pagalbą. Priklausomai nuo sąlygų, valstybės išmokos tarnybą pasirinkusiems darbuotojams gali siekti apie 10 tūkst. eurų.
Darbdaviai savo įsipareigojimus formalizuos Visuotinės gynybos forume Prezidentūroje. Ekspertų vertinimu, tokia praktika gali tapti nauju darbo rinkos standartu: darbuotojams būtų užtikrinamos pajamos ir didesnis finansinis saugumas, o įmonės galėtų stiprinti darbuotojų lojalumą ir talentų valdymą.
Ši iniciatyva rodo, kad šalies gynyba vis labiau vertinama kaip bendras visuomenės ir verslo rūpestis. Tikimasi, kad prie jos prisijungs daugiau organizacijų ir panašių sprendimų atsiras kitose įmonėse.